Širdies priepuolis: apibrėžimas, simptomai ir intervencijos metodai

Kasos priepuolis: kas tai yra ir kaip jis vystosi?

Kasos priepuolis medicinos kalba vadinamas „miokardo infarktu“ ir yra gyvybei pavojinga sveikatos problema, atsirandanti dėl staigaus užsikimšimo ar stipraus susiaurėjimo širdį maitinančiose vainikinėse arterijose, kai širdies raumens audiniui nepakanka deguonies prisotinto kraujo. Staigus deguonies ir maistinių medžiagų srauto nutrūkimas per kelias minutes gali sukelti negrįžtamą ląstelių pažeidimą širdies raumenyje. Ši būklė dažniausiai išsivysto dėl to, kad ant kraujagyslių sienelių susikaupia vadinamosios „plokštelės“ – riebalai, cholesterolis ir panašios medžiagos, kurios laikui bėgant siaurina kraujagyslę arba sukelia įtrūkimus kraujagyslės sienelėje, dėl ko formuojasi krešuliai. Jei ankstyva ir tinkama intervencija neatliekama, širdies siurbimo gebėjimas sumažėja ir vėlesniu laikotarpiu gali išsivystyti širdies nepakankamumas.

Kasos priepuolis yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje ir reikalauja skubios medicininės pagalbos. Tyrimai rodo, kad laiku negydomas kasos priepuolis gali sukelti rimtą ir ilgalaikį širdies pažeidimą.

Kokie yra kasos priepuolio simptomai?

Kasos priepuolio simptomai gali skirtis priklausomai nuo asmens. Tačiau dažniausiai pasitaikantys įspėjamieji požymiai yra šie:

• Paprastai spaudžiančio ar gniaužiančio pobūdžio skausmas krūtinėje; šis pojūtis apibūdinamas kaip spaudimas ar sunkumas krūtinės ląstoje.

• Skausmo ar diskomforto plitimas į kairę ranką, kaklą, pečius, nugarą, pilvą ar žandikaulį.

• Dusulys ir kvėpavimo pasunkėjimas.

• Šaltas prakaitavimas, staigūs prakaitavimo epizodai.

• Širdies plakimas ar širdies ritmo sutrikimai.

• Galvos svaigimas, apsvaigimas ar alpimo pojūtis.

• Pykinimas, rėmuo, virškinimo sutrikimai ir kosulys – virškinimo sistemos nusiskundimai.

• Staigus nuovargis, silpnumas, ypač atsirandantis be fizinės pastangos.

• Patinimas kojose ar pėdose.

• Greitas, nereguliarus ir stiprus širdies plakimas.

• Neaiškus diskomfortas krūtinėje ar viršutinėje kūno dalyje.

Kasos priepuolio simptomai moterims

Moterims kasos priepuolio požymiai gali pasireikšti ir be klasikinio krūtinės skausmo. Dažnesni moterims būdingi simptomai yra šie:

• Ilgalaikis ir nepaaiškinamas silpnumas,

• Miego sutrikimai ir nerimo (anksktyvumo) priepuoliai,

• Skausmas viršutinėje nugaros, pečių ar apatinėje pilvo dalyje,

• Pykinimas, virškinimo sutrikimai ir dusulys.

Reikia nepamiršti, kad moterys gali patirti netipinių, t. y. neįprastų, kasos priepuolio simptomų.

Kasos priepuolio simptomai miego metu

Kartais kasos priepuolis gali išsivystyti ir miego metu, likdamas nepastebėtas. Miego metu prasidėjusio kasos priepuolio simptomai gali būti šie:

• Pabudimas dėl diskomforto ir spaudimo krūtinėje,

• Neaiškus širdies plakimas,

• Šaltas prakaitavimas ir prakaitavimo priepuoliai,

• Skausmas, plintantis į kaklo ar pečių sritį,

• Galvos svaigimas ir staigus silpnumas.

Pagrindiniai kasos priepuolį sukeliantys veiksniai

Kasos priepuolis dažniausiai išsivysto dėl užsikimšimo vienoje ar keliose vainikinėse arterijose. Pagrindinės šio užsikimšimo priežastys yra šios:

• Aterosklerozė (kraujagyslių standėjimas): laikui bėgant kraujagyslėse susikaupusios riebalų ir cholesterolio plokštelės gali užkimšti kraujagyslę.

• Rūkymas ir tabako gaminių vartojimas: rūkantiesiems kasos priepuolio rizika žymiai padidėja.

• Padidėjęs cholesterolio kiekis, ypač LDL („blogojo“ cholesterolio) perteklius.

• Diabetas (cukrinis diabetas): sumažina kraujagyslių sienelių elastingumą ir sukelia kraujagyslių pažeidimus.

• Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija).

• Nutukimas ir nepakankamas fizinis aktyvumas.

• Genetinis polinkis: šeimos istorijoje yra širdies ligų ar kasos priepuolio atvejų.

• Amžius: vyresnis amžius didina kraujagyslių sveikatos pablogėjimo riziką.

• Po menopauzės moterims sumažėja apsauginio estrogeno hormono kiekis.

• Padidėję uždegimo rodikliai kraujyje (pvz., C-reaktyvus baltymas, homocisteinas).

Be to, staigus stresas, didelis fizinis krūvis, kraujagyslių sienelės plyšimai ar krešulių susidarymas taip pat gali būti ūmūs sukeliantys veiksniai.

Kasos priepuolio tipai

Mediciniškai kasos priepuoliai skirstomi į skirtingus potipius:

• STEMI (ST segmento pakilimu pasižymintis miokardo infarktas): dėl visiško vainikinės arterijos užsikimšimo didelėje širdies raumens dalyje įvyksta rimtas pažeidimas ir EKG matomi ryškūs pokyčiai.

• NSTEMI (be ST segmento pakilimo miokardo infarktas): vietoj visiško užsikimšimo vainikinėje kraujagyslėje yra stiprus susiaurėjimas, tačiau EKG gali nebūti klasikinio ST pakilimo.

• Vainikinių arterijų spazmas (nestabili krūtinės angina): atsiranda dėl laikino vainikinių arterijų susitraukimo. Dažniausiai būna trumpalaikis ir laikinas, tačiau reikalauja atidaus įvertinimo.

Kaip diagnozuojamas kasos priepuolis?

Įtariant kasos priepuolį, diagnostikos procesas turi būti greitas ir kruopštus. Tipinės diagnostikos priemonės yra šios:

• Elektrokardiografija (EKG): įvertina širdies elektrinį aktyvumą ir gali nustatyti kasos priepuoliui būdingus pokyčius.

• Kraujo tyrimai: ypač matuojamas troponino ir kitų širdies pažeidimą rodančių fermentų bei baltymų kiekis.

• Vaizdiniai tyrimai: echokardiografija (ECHO), krūtinės ląstos rentgenograma, kartais kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tyrimas (MRT).

• Vainikinių arterijų angiografija: tiksliai parodo užsikimšimo vietą ir laipsnį. Gali būti naudojama ir gydymui.

Ką daryti kasos priepuolio metu?

Prasidėjus kasos priepuolio simptomams, būtina veikti nedelsiant. Rekomenduojami šie žingsniai:

• Pajutus krūtinės skausmą, dusulį, staigų nuovargį, pykinimą ar skausmą, plintantį į kairę ranką, nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos tarnybas (kviesti greitąją pagalbą).

• Asmuo turi sėdėti ir stengtis išlikti ramus, vengti fizinio krūvio.

• Jei yra vienas, prašyti pagalbos artimųjų arba palikti duris atviras, kad medikai galėtų greitai patekti.

• Vadovautis ankstesnėmis medicinos rekomendacijomis ir laukti profesionalios medicinos pagalbos nurodymų.

• Vengti savarankiškai vartoti vaistus, fizinio krūvio ar ignoruoti simptomus tikintis, kad jie praeis savaime.

Kasos priepuolio gydymas: kokie taikomi metodai?

Kasos priepuolis reikalauja skubaus įvertinimo ir greito gydymo. Ankstyvi veiksmai lemia širdies pažeidimo mastą. Pagrindiniai gydymo metodai yra šie:

• Per trumpą laiką skiriami kraujagysles plečiantys ir kraują skystinantys vaistai.

• Nustačius kraujagyslės užsikimšimą atliekant vainikinių arterijų angiografiją, kraujagyslė atveriama „angioplastikos“ (baliono procedūros) arba „stento“ įdėjimo būdu.

• Kai kuriems pacientams taikoma „apėjimo operacija“ (bypass), kai naudojamos iš kitų kūno vietų paimtos kraujagyslės ir nukreipiamos už užsikimšusios vietos.

• Visus šiuos veiksmus planuoja kardiologas ir/arba širdies kraujagyslių chirurgas.

Po gyvybei pavojingo kasos priepuolio pacientui būtinas ilgalaikis gydymas vaistais ir gyvenimo būdo pokyčiai. Ypač svarbu mesti rūkyti, sveikai ir subalansuotai maitintis, sportuoti, kontroliuoti diabetą ir kraujospūdį bei valdyti stresą – visa tai mažina riziką.

Kokios prevencinės priemonės gali padėti išvengti kasos priepuolio?

• Vengti tabako ir tabako gaminių.

• Laikytis sveikos, subalansuotos mitybos; vengti perdirbtų produktų, per didelio riebalų ir druskos vartojimo.

• Reguliariai mankštintis (rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę).

• Kontroliuoti kūno svorį.

• Reguliariai stebėti kraujospūdį, cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje.

• Esant poreikiui, reguliariai tikrintis sveikatą ir lankytis pas gydytoją.

• Laikytis lėtinių ligų (kraujospūdžio, diabeto, padidėjusio cholesterolio) gydymo plano.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar visi, patyrę kasos priepuolį, jaučia krūtinės skausmą?

Ne, krūtinės skausmas yra dažnas simptomas, tačiau ne visi gali jį patirti. Ypač moterims, sergantiems diabetu ar vyresnio amžiaus asmenims gali pasireikšti tik dusulys, silpnumas ar skrandžio sutrikimai – tai netipiniai simptomai.

Ar naudinga vartoti aspiriną ištikus širdies smūgiui?

Aspirinas gali būti naudingas kai kuriems pacientams, patyrusiems širdies smūgį. Tačiau aspirino vartojimas turi būti tik su medicinine konsultacija ir gydytojo rekomendacija, nerekomenduojama jo vartoti automatiškai kiekvienu atveju.

Kiek laiko trunka širdies smūgio simptomai?

Simptomai kartais gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Net jei nusiskundimai praeina, galimas širdies smūgio pavojus visiškai neišnyksta. Todėl prasidėjus simptomams būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.

Ar širdies smūgis ir širdies sustojimas yra tas pats?

Ne, širdies smūgis (miokardo infarktas) – tai širdies raumens dalies deguonies trūkumas; širdies sustojimas (staigus širdies sustojimas) – tai visiškas širdies plakimo nutraukimas. Širdies smūgis gali sukelti širdies sustojimą.

Ką daryti, jei širdies smūgis ištinka būnant vienam?

Reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, jei reikia – paprašyti pagalbos netoliese esančio asmens ir laukti atvykstančių medikų ramiai, nejudant.

Kodėl moterims širdies smūgis pasireiškia kitokiais simptomais?

Moterims širdies smūgis dėl hormoninių ir biologinių skirtumų gali pasireikšti netipiniais (neįprastais) simptomais. Silpnumas, pykinimas ar nugaros skausmas gali pasireikšti vietoje klasikinių požymių.

Ar jauniems žmonėms yra širdies smūgio rizika?

Taip, nors ir retai, dėl genetinio polinkio, rizikos veiksnių ar tam tikrų medicininių būklių širdies smūgis gali pasireikšti ir jauniems žmonėms.

Kada po širdies smūgio galima grįžti prie įprasto gyvenimo?

Šiuo laikotarpiu, priklausomai nuo širdies smūgio sunkumo ir taikyto gydymo, reikia vadovautis gydytojo rekomendacijomis. Paprastai grįžtama palaipsniui, o reguliarūs gydytojo vizitai yra labai svarbūs.

Kokie gyvenimo būdo pokyčiai veiksmingi mažinant riziką?

Mesti rūkyti, sveikai maitintis, reguliariai mankštintis, kontroliuoti kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, išmokti valdyti stresą – visa tai žymiai sumažina širdies smūgio riziką.

Ką daryti, jei šeimoje yra širdies smūgio atvejų?

Jei šeimoje yra širdies ligų istorija, turėtumėte dar labiau atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą ir reguliariai lankytis pas gydytoją.

Ar tarp širdies smūgio simptomų gali būti skrandžio nusiskundimų?

Taip, ypač kai kuriems pacientams pykinimas, virškinimo sutrikimai, pilvo skausmas ar deginimas taip pat gali būti širdies smūgio požymis.

Ar kūno svorio pokyčiai turi įtakos širdies smūgio rizikai?

Staigus ir nepaaiškinamas svorio padidėjimas ar sumažėjimas ilgainiui gali paskatinti širdies ligas. Svarbu išlaikyti sveiką kūno svorio balansą.

Ar atliekant profilaktinę patikrą galima nustatyti širdies smūgio riziką?

Reguliarūs medicininiai patikrinimai ir profilaktinės apžiūros leidžia anksti nustatyti širdies smūgio rizikos veiksnius ir padeda imtis prevencinių priemonių.

Šaltiniai

• Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) – Širdies ir kraujagyslių ligos

• Amerikos širdies asociacija (AHA) – Širdies smūgio simptomai ir diagnostika

• Europos kardiologų draugija (ESC) – Ūminių koronarinių sindromų gairės

• Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) – Širdies ligų apžvalga

• „The Lancet“ ir „Journal of the American College of Cardiology“ žurnaluose publikuotos naujausios gairės ir tyrimai