Žinios visiems, visur

Kokios yra gerklės skausmo priežastys? Palengvinimo metodai ir kada reikalinga specialisto pagalba?

Gerklės skausmas yra dažnas nusiskundimas daugelyje viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ypač peršalimo ir gripo atvejais. Kartais jis gali būti toks stiprus, kad sukelia sunkumų ryjant, kalbant ar kvėpuojant. Daugeliu atvejų gerklės skausmą galima suvaldyti paprastais palengvinimo metodais, kuriuos galima taikyti namuose. Tačiau ilgai trunkantis, stiprus ar pasikartojantis gerklės skausmas gali rodyti pagrindinę ligą ir reikalauti medicininės intervencijos.

Kas yra gerklės skausmas ir kokiomis aplinkybėmis jis pasireiškia?

Gerklės skausmas – tai būklė, pasireiškianti diskomfortu gerklėje, kuriam būdingi skausmas, deginimas, dilgčiojimas ar niežėjimas, stiprėjantis ryjant. Tai vienas dažniausių simptomų, dėl kurių kreipiamasi į polikliniką. Dažniausiai susijęs su infekcijomis (ypač virusinėmis), aplinkos veiksniais, alergenais ir gerklės dirginimu.

Gerklės skausmas gali paveikti skirtingas sritis:

• Užpakalinė burnos dalis: faringitas

• Patinimas ir paraudimas tonzilėse: tonzilitas (tonzilių uždegimas)

• Simptomai gerklose: laringitas

Kokios yra dažniausios gerklės skausmo priežastys?

Gerklės skausmas gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės iš jų yra šios:

Virusinės infekcijos: Peršalimas, gripas, COVID-19, mononukleozė, tymai, vėjaraupiai, kiaulytė – tai dažniausios priežastys.

Bakterinės infekcijos: Streptokokinės bakterijos (ypač dažnos vaikams); rečiau – gonorėja, chlamidija ir kitos lytiniu keliu plintančios bakterijos taip pat gali sukelti infekciją gerklėje.

Alergijos: Imuninės reakcijos į tokius dirgiklius kaip žiedadulkės, dulkės, gyvūnų plaukai, pelėsis ir dėl to išsivystantis postnazalinis varvėjimas gali dirginti gerklę.

Aplinkos veiksniai: Sausas oras, oro tarša, cigarečių dūmai, cheminės medžiagos gali sukelti gerklės sausumą ir jautrumą.

Refliuksas (gastroezofaginio refliukso liga): Skrandžio rūgšties patekimas į viršų gali sukelti deginimą ir skausmą gerklėje.

Trauma ir per didelis naudojimas: Garsus kalbėjimas, intensyvus balso naudojimas, smūgiai į gerklę taip pat gali būti gerklės skausmo priežastis.

Kokie yra gerklės skausmo simptomai ir kam jis pasireiškia dažniau?

Gerklės skausmas dažniausiai pasireiškia:

• Skausmu, stiprėjančiu ryjant,

• Sausumu, deginimu, niežėjimu gerklėje,

• Patinimu ir paraudimu,

• Kartais užkimimu,

• Taip pat gali būti bendri infekcijos simptomai, tokie kaip kosulys, karščiavimas ar silpnumas.

Nors gali pasireikšti visiems, dažniau pasitaiko vaikams, asmenims su susilpnėjusia imunine sistema, rūkantiems ar gyvenantiems užterštoje aplinkoje.

Kokie yra namuose taikomi gerklės skausmo palengvinimo metodai?

Daugeliu gerklės skausmo atvejų šie metodai gali padėti sumažinti simptomus:

• Gerti daug vandens ir šiltų skysčių

• Gargaliuoti sūriu vandeniu (į stiklinę šilto vandens įdėti pusę arbatinio šaukštelio druskos)

• Gerti šiltas žolelių arbatas (pavyzdžiui, ramunėlių, šalavijų, imbiero, ežiuolės, vaistinės svilarožės šaknies)

• Paruošti medaus ir citrinos mišinį (medus gali būti vartojamas tiesiogiai arba dedamas į žolelių arbatą)

• Naudoti drėkintuvą/padidinti kambario drėgmę

• Kiek įmanoma ilsinti balsą ir gerklę, vengti kalbėti garsiai

• Vengti dirginančios aplinkos (vengti cigarečių dūmų)

Kai kurios augalinės priemonės (pvz., gvazdikėliai, imbieras, ežiuolė) gali turėti raminamąjį poveikį gerklės skausmui; tačiau sergantys lėtinėmis ligomis, nėščiosios ar reguliariai vartojantys vaistus turėtų pasitarti su gydytoju prieš vartojimą.

Ką reikėtų rinktis mityboje?

Norint palengvinti gerklės skausmą;

• Rekomenduojama vartoti šiltas sriubas, jogurtą, tyrę, pudingą ir kitus minkštus, lengvai nuryjamus maisto produktus

• Reikėtų vengti aštraus, rūgštaus, labai karšto ar labai šalto maisto

• Obuolių actas, medus (vartojamas vienas arba sumaišytas su šiltu vandeniu) gali būti naudojami kaip pagalbinės priemonės

Česnakas dėl natūralių antibakterinių savybių kai kuriais atvejais gali būti naudingas, tačiau jautrų skrandį turintys asmenys turėtų vartoti atsargiai.

Kokie yra gerklės skausmo gydymo metodai?

Gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties:

• Virusinės infekcijos sukeltas gerklės skausmas dažniausiai praeina savaime; antibiotikai nėra naudingi

• Bakterinių infekcijų atveju (pvz., streptokokinis faringitas) reikalingi gydytojo paskirti antibiotikai, kurie dažniausiai vartojami 7–10 dienų

• Skausmui ir karščiavimui mažinti gali būti rekomenduojami skausmą malšinantys vaistai, kurių sudėtyje yra acetaminofeno ar ibuprofeno

• Alergijos sukeltam gerklės skausmui gali padėti antihistamininiai vaistai

• Refliukso sukeltam gerklės skausmui gali prireikti rūgštingumą mažinančio gydymo ir mitybos korekcijų

Kiti simptomai, lydintys gerklės skausmą, ir į ką atkreipti dėmesį

Ilgai trunkantis ar sunkus gerklės skausmas kartu su aukšta temperatūra, rijimo ar kvėpavimo sunkumais, kaklo ar veido patinimu, krauju seilėse, stipriu ausų skausmu, bėrimu burnoje ar ant rankų, sąnarių skausmu ar neįprastu seilių tekėjimu reikalauja nedelsti kreiptis į gydytoją.

Kaip nustatoma gerklės skausmo diagnozė?

Specialistas išklauso jūsų nusiskundimus, peržiūri medicininę istoriją ir atlieka fizinę apžiūrą. Jei reikia, infekcijos tipas gali būti nustatytas greitaisiais antigenų testais ar gerklės pasėliu.

Gerklės skausmas vaikams: į ką atkreipti dėmesį?

Vaikams gerklės skausmas dažniausiai kyla dėl infekcijų ir dažniausiai palengvėja ilsintis, gausiai vartojant skysčius ir tinkamus skausmą malšinančius vaistus. Tačiau vaikams negalima duoti aspirino (dėl Reye sindromo rizikos), todėl visada reikia vadovautis vaikų gydytojo rekomendacijomis.

Ką reiškia ilgai trunkantis gerklės skausmas?

Daugiau nei savaitę trunkantis ar dažnai pasikartojantis gerklės skausmas gali būti susijęs su lėtinėmis infekcijomis, alergijomis, refliuksu, navikais ar kitomis rimtomis priežastimis. Tokiu atveju būtina pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.

Gerklės skausmas ir vakcinos

Gripo ir kai kurių virusinių infekcijų vakcinos yra veiksmingos užkertant kelią atitinkamoms ligoms ir netiesiogiai sumažinant gerklės skausmo riziką. Nėra plačiai naudojamos specialios vakcinos nuo streptokokinių infekcijų, tačiau pagrindinė apsaugos priemonė yra gera higiena ir vengimas žmonių susibūrimų.

Ką galima daryti kasdien, norint išvengti gerklės skausmo?

• Ugdykite rankų plovimo įprotį, dažnai naudokite dezinfekantą viešose vietose

• Rūpinkitės asmeninių daiktų ir paviršių higiena

• Laikykitės subalansuotos, imunitetą stiprinančios mitybos ir reguliariai mankštinkitės

• Nerūkykite ir venkite būti aplinkoje, kurioje yra cigarečių dūmų

• Nepamirškite reguliarių sveikatos patikrinimų

Ryšys tarp gerklės skausmo ir kosulio

Gerklės skausmas ir kosulys dažnai pasireiškia kartu toje pačioje viršutinių kvėpavimo takų infekcijoje. Gerklės dirginimas gali sukelti kosulio refleksą. Reikia nepamiršti, kad ilgai trunkantis ar sunkus kosulys gali rodyti kitą pagrindinę priežastį.

Dažniausiai užduodami klausimai apie gerklės skausmą

1. Per kiek dienų praeina gerklės skausmas?
Dauguma gerklės skausmo atvejų palengvėja per 5–7 dienas taikant namų priežiūrą ir palaikomąsias priemones. Tačiau jei būklė trunka ilgiau nei savaitę ar blogėja, reikia kreiptis į gydytoją.

2. Kodėl skauda gerklę ryjant?
Infekcija, dirginimas, alergija, refliuksas ar svetimkūnis gerklėje gali sukelti skausmą ryjant. Norint nustatyti priežastį ir tinkamai gydyti, būtina pasikonsultuoti su specialistu.

3. Kokie augalai ar arbatos padeda gerklės skausmui?
Ramunėlės, šalavijas, imbieras, dilgėlė, ežiuolė, svilarožės šaknis gali būti naudingi kaip pagalbinės priemonės. Prieš naudojant bet kokį augalinį sprendimą, tikslinga pasitarti su sveikatos specialistu.

4. Kokiais atvejais dėl gerklės skausmo reikia kreiptis į gydytoją?
Esant rimtiems kvėpavimo ar rijimo sunkumams, aukštai temperatūrai, kaklo ar veido patinimui, stipriam skausmui, kraujui seilėse, užkimimui, neįprastam bėrimui ar ilgai trunkantiems (daugiau nei 1 savaitę) simptomams, būtina kreiptis į specialistą.

5. Ką daryti, jei vaikui skauda gerklę?
Gydytojo įvertinimas svarbus atsižvelgiant į vaiko amžių, pagrindinę sveikatos būklę ir papildomus simptomus. Dažniausiai pakanka poilsio, skysčių vartojimo ir tinkamų skausmą malšinančių vaistų. Niekada neduokite aspirino nepasitarę su gydytoju.

6. Kokius maisto ir gėrimus vartoti esant gerklės skausmui?
Reikėtų rinktis minkštą, šiltą ar drungną, gerklės nedirginantį maistą (sriuba, jogurtas, tyrė, medus, žolelių arbatos). Rekomenduojama vengti aštrių ir rūgščių produktų.

7. Su kokiomis ligomis gali būti susijęs ilgai trunkantis gerklės skausmas?
Lėtinis infekcijos, alergija, refliuksas, sinusitas, rečiau navikai ar balso stygų ligos gali sukelti užsitęsusį gerklės skausmą.

8. Ar gerklės skausmas yra COVID-19 simptomas?
Taip, gerklės skausmas yra dažnas COVID-19 simptomas; tačiau šis požymis gali pasireikšti ir kitų ligų metu. Esant abejonių svarbu kreiptis į sveikatos specialistą.

9. Į ką atkreipti dėmesį, jei kartu su gerklės skausmu yra kosulys?
Dažniausiai tai susiję su viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Tačiau jei kosulys užsitęsęs, sunkus ar su krauju, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

10. Ar gripas ir kitos vakcinos sumažina gerklės skausmą?
Gripo ir kai kurios vakcinos nuo virusinių infekcijų gali sumažinti ligos riziką ir dėl to išsivysčiusio gerklės skausmo tikimybę.

11. Ar būtina vartoti vaistus nuo gerklės skausmo?
Priklausomai nuo priežasties, gali būti vartojami skausmą malšinantys vaistai, kartais vaistai nuo alergijos ar gydytojo paskirti antibiotikai. Esant vidutinio ar lengvo sunkumo atvejams, dažniausiai vaistų nereikia.

12. Kokia pastilių ir purškalų nauda esant gerklės skausmui?
Gerklės pastilės ir purškalai gali lokaliai palengvinti simptomus, tačiau pagrindinės priežasties neišgydo. Jie gali būti naudojami kaip pagalbinė priemonė, dėl tinkamo vartojimo reikėtų pasitarti su gydytoju.

13. Ką galima daryti nėštumo metu esant gerklės skausmui?
Šilti gėrimai, medus, sūrus vanduo skalavimui ir oro drėkinimas yra naudingi pagalbiniai metodai nėštumo metu. Jei simptomai stiprūs, būtinai pasitarkite su gydytoju.

14. Koks yra ryšys tarp rūkymo ir gerklės skausmo?
Rūkymas gali dirginti gerklę, lėtina gijimą ir didina infekcijų riziką. Jei įmanoma, reikėtų vengti rūkymo ir tabako dūmų.

15. Ką gali reikšti vienpusis gerklės skausmas?
Vienpusis gerklės skausmas gali būti susijęs su tonzilių uždegimu, vietine infekcija, sužalojimu ar retais atvejais naviku, todėl svarbus gydytojo įvertinimas.

Šaltiniai

• Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) – "Sore Throat" informacinis puslapis

• JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) – "Sore Throat: Causes & Treatment"

• Amerikos Otolaringologų akademija (AAO-HNSF) – Pacientų informavimo gairės

• Mayo Clinic – "Sore Throat" Pacientų informacija

• British Medical Journal (BMJ) – "Diagnosis and management of sore throat in primary care"

Šis puslapis skirtas tik informaciniams tikslams; dėl asmeninių sveikatos problemų būtinai pasitarkite su gydytoju.

Kas yra plaučių vėžys? Kokie yra jo simptomai, priežastys ir diagnostikos metodai?

Plaučių vėžys – tai piktybiniai navikai, atsirandantys dėl nekontroliuojamo ląstelių dauginimosi plaučių audinyje. Šios ląstelės pirmiausia dauginasi toje pačioje vietoje, sudarydamos masę. Laikui bėgant, vėžiui progresuojant, jis gali išplisti į aplinkinius audinius ir tolimus organus.

Ši liga yra viena dažniausių ir rimtų pasekmių galinčių sukelti vėžio rūšių visame pasaulyje. Kadangi ankstyvoje stadijoje dažniausiai nesukelia simptomų, daugeliu atvejų diagnozė nustatoma jau pažengusioje ligos stadijoje. Todėl didelės rizikos asmenims svarbu reguliariai tikrintis ir dalyvauti patikros programose.

Bendroji informacija apie plaučių vėžį

Plaučių vėžys iš esmės yra liga, kuri atsiranda dėl nenormalaus plaučių ląstelių dauginimosi. Dažniausi rizikos veiksniai yra rūkymas, ilgalaikis oro užterštumas, asbesto ir radono dujų poveikis.

Dėl šių rizikos veiksnių, ypač rūkymo, plaučių vėžys daugelyje šalių yra viena pagrindinių vėžio sukeltų mirčių priežasčių tiek vyrams, tiek moterims. Nors ankstyvoje stadijoje nustatytas plaučių vėžys gali būti išgydomas, dažniausiai jis diagnozuojamas vėlyvoje stadijoje, todėl gydymo galimybės ir sėkmė gali būti ribotos.

Kokie simptomai dažniausiai pasireiškia sergant plaučių vėžiu?

Plaučių vėžio simptomai dažniausiai išryškėja vėlyvose ligos stadijose. Nors ankstyvoje stadijoje liga dažnai būna besimptomė, laikui bėgant gali pasireikšti šie nusiskundimai:

• Užsitęsęs ir stiprėjantis kosulys

• Kraujas skrepliuose

• Nuolatinis užkimimas

• Rijimo sutrikimai

• Apetito stoka ir svorio kritimas

• Neaiškios kilmės nuovargis

Šie simptomai gali pasireikšti ir sergant kitomis plaučių ligomis, todėl įtarus ligą būtina kreiptis į specialistą.

Kaip keičiasi plaučių vėžio simptomai pagal stadijas?

0 stadija: Vėžio ląstelės apsiriboja tik vidiniu plaučių sluoksniu, dažniausiai nesukelia simptomų ir aptinkamos atsitiktinai, atliekant įprastus tyrimus.

1 stadija: Navikas dar yra tik plaučiuose, nėra išplitimo. Gali pasireikšti lengvas kosulys, dusulys ar nestiprus skausmas krūtinės srityje. Šiuo laikotarpiu chirurginis gydymas gali būti sėkmingas.

2 stadija: Vėžys gali būti išplitęs į gilesnius plaučių audinius ar netoliese esančius limfmazgius. Dažnesni nusiskundimai – kraujas skrepliuose, krūtinės skausmas ir silpnumas. Be chirurgijos gali prireikti chemoterapijos ir radioterapijos.

3 stadija: Liga išplitusi už plaučių ribų ir į limfmazgius. Gali pasireikšti nuolatinis kosulys, ryškus krūtinės skausmas, rijimo sutrikimai, didelis svorio kritimas ir stiprus silpnumas. Gydymas dažniausiai apima kelis metodus kartu.

4 stadija: Vėžys išplitęs už plaučių ribų į kitus organus (pvz., kepenis, smegenis ar kaulus). Būdingas stiprus dusulys, didelis nuovargis, kaulų ir galvos skausmai, apetito stoka ir ryškus svorio kritimas. Šioje stadijoje gydymas skirtas simptomų kontrolei ir gyvenimo kokybės gerinimui.

Kokios yra pagrindinės plaučių vėžio priežastys?

Svarbiausias rizikos veiksnys yra rūkymas. Tačiau plaučių vėžys gali išsivystyti ir niekada nerūkiusiems asmenims. Apskritai didžioji dauguma plaučių vėžio atvejų yra susiję su rūkymu. Pasyvus rūkymas, t. y. netiesioginis cigarečių dūmų poveikis, taip pat žymiai padidina riziką.

Kiti rizikos veiksniai – asbesto poveikis. Asbestas – tai mineralas, kuris anksčiau buvo plačiai naudojamas dėl atsparumo karščiui ir dilimui. Šiandien poveikis dažniausiai pasitaiko profesinėje aplinkoje, šalinant asbestą.

Be to, oro tarša, radono dujos, jonizuojanti spinduliuotė, LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga) ir paveldimumas taip pat gali padidinti plaučių vėžio riziką.

Ar yra skirtingų plaučių vėžio tipų?

Plaučių vėžiai pagal kilmę skirstomi į dvi pagrindines grupes:

Smulkialąstelinis plaučių vėžys: sudaro apie 10–15 % visų atvejų. Jam būdingas greitas augimas ir ankstyvas išplitimas, dažnai susijęs su rūkymu.

Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys: sudaro didžiąją dalį (apie 85 %) visų plaučių vėžio atvejų. Ši grupė skirstoma į tris dažniausiai pasitaikančius potipius:

• Adenokarcinoma

• Plokščialąstelinė karcinoma

• Didelialąstelinė karcinoma

Nors nesmulkialąstelio plaučių vėžio gydymo atsakas ir eiga dažniausiai būna geresni, ligos stadija ir bendra sveikatos būklė yra svarbūs veiksniai.

Veiksniai ir rizikos faktoriai, sukeliantys plaučių vėžį

• Aktyvus rūkymas yra stipriausias ligos sukėlėjas.

• Nerūkantiesiems rizika taip pat žymiai padidėja dėl pasyvaus rūkymo.

• Ilgalaikis radono dujų poveikis, ypač prastai vėdinamuose pastatuose, yra svarbus.

• Asbestas padidina riziką asmenims, dirbantiems profesinėje aplinkoje.

• Didelė oro tarša ir kontaktas su pramoninėmis cheminėmis medžiagomis taip pat yra rizikos veiksniai.

• Plaučių vėžio atvejai šeimoje gali padidinti asmeninę riziką.

• LOPL ir kitos lėtinės plaučių ligos taip pat didina riziką.

Kaip diagnozuojamas plaučių vėžys?

Diagnozuojant plaučių vėžį naudojamos šiuolaikinės vaizdinimo technologijos ir laboratoriniai tyrimai. Ypač rizikos grupės asmenims kasmet gali būti rekomenduojama plaučių vėžio patikra naudojant mažos dozės kompiuterinę tomografiją.

Jei yra klinikinių požymių, standartiniai diagnostikos metodai yra krūtinės ląstos rentgenograma, kompiuterinė tomografija, skreplių tyrimas ir, jei reikia, biopsija (audinio mėginio paėmimas). Remiantis gautais duomenimis, nustatoma vėžio stadija, išplitimas ir tipas. Po to parenkamas tinkamiausias gydymo būdas pacientui.

Per kiek laiko išsivysto plaučių vėžys?

Plaučių vėžio atveju nuo nenormalaus ląstelių dauginimosi pradžios iki akivaizdžių ligos požymių dažniausiai praeina 5–10 metų. Dėl šio ilgo vystymosi laikotarpio dauguma žmonių diagnozuojami jau pažengusioje ligos stadijoje. Todėl labai svarbūs reguliarūs patikrinimai ir ankstyva patikra.

Kokios yra plaučių vėžio gydymo galimybės?

Gydymo taktika parenkama atsižvelgiant į vėžio tipą, stadiją ir bendrą paciento sveikatos būklę. Ankstyvose stadijose dažnai įmanoma pašalinti naviką chirurginiu būdu. Pažengusiose stadijose gali būti taikoma chemoterapija, radioterapija, imunoterapija arba jų derinys. Koks gydymas bus taikomas, sprendžia daugiadisciplininė komanda, individualiai pritaikydama pacientui.

Chirurginis gydymas yra veiksmingas pasirinkimas ypač ankstyvose stadijose ir esant ribotam išplitimui. Priklausomai nuo naviko dydžio ir vietos, gali būti pašalinta dalis plaučio arba visas plautis. Pažengusiose stadijose taikomas gydymas dažniausiai skirtas ligos progresavimo lėtinimui ir simptomų mažinimui.

Reguliarios patikros ir ankstyvos diagnostikos svarba

Jei plaučių vėžys aptinkamas patikros metu dar nesant simptomų, gydymo sėkmė ir išgyvenamumas gali žymiai padidėti. Ypač rūkantys asmenys, vyresni nei 50 metų, turėtų kasmet tikrintis, kad liga būtų nustatyta anksti. Jei manote, kad priklausote rizikos grupei, svarbu pasitarti su specialistu ir dalyvauti tinkamoje patikros programoje.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kokie yra pirmieji plaučių vėžio simptomai?

Dažniausiai pirmieji įspėjamieji ženklai yra užsitęsęs kosulys, kraujas skrepliuose, užkimimas ir dusulys. Jei jaučiate šiuos simptomus, kreipkitės į gydytoją.

Ar plaučių vėžys pasireiškia tik rūkantiems?

Ne. Nors rūkymas yra pagrindinis rizikos veiksnys, liga gali išsivystyti ir niekada nerūkiusiems asmenims. Pasyvus rūkymas, genetiniai ir aplinkos veiksniai taip pat turi įtakos.

Plaučių ar gali būti paveldimas vėžys?

Kai kuriose šeimose dėl genetinio polinkio gali padidėti rizika. Tačiau dauguma atvejų yra susiję su rūkymu ir aplinkos veiksniais.

Ar plaučių vėžys gali būti gydomas ankstyvoje stadijoje?

Taip, ankstyvose stadijose tinkamu gydymu galima visiškai pasveikti. Todėl ankstyva diagnozė gelbsti gyvybę.

Kaip nustatoma vėžio stadija?

Stadijavimas atliekamas pagal vaizdinius tyrimus ir, jei reikia, biopsiją, įvertinant vėžio išplitimą ir paveiktus organus.

Su kokiomis kitomis ligomis gali būti supainiotas?

Lėtinė bronchitas, plaučių uždegimas ar plaučių infekcijos gali turėti panašių simptomų. Tiksliai diagnozei būtinas išsamus įvertinimas.

Ar plaučių vėžio gydymas yra sudėtingas?

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos stadijos ir paciento sveikatos būklės. Kiekvienam pacientui būtina sudaryti individualų gydymo planą.

Kaip galima apsisaugoti nuo plaučių vėžio?

Vengti rūkymo ir tabako gaminių, saugotis pasyvaus rūkymo, imtis apsaugos priemonių rizikinguose darbuose, reguliariai tikrintis sveikatą yra naudinga.

Kokio amžiaus žmonėms pasireiškia plaučių vėžys?

Dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 metų suaugusiesiems, tačiau gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Ypač rūkantiems rizika yra didesnė.

Ar galima pagerinti gyvenimo kokybę sergant plaučių vėžiu?

Taip, šiuolaikiniai gydymo metodai ir palaikomoji priežiūra leidžia pagerinti gyvenimo kokybę.

Kam rekomenduojama plaučių vėžio patikra?

Ypač ilgai rūkiusiems, vyresniems nei 50 metų ir turintiems papildomų rizikos veiksnių asmenims rekomenduojama reguliari patikra.

Kaip artimieji gali padėti gydymo metu?

Fizinis ir psichologinis palaikymas gydymo metu ir po jo teigiamai veikia paciento gyvenimo kokybę.

Ar plaučių vėžio operacija yra rizikinga?

Kaip ir kiekvienos operacijos atveju, yra tam tikra rizika. Išsami priešoperacinė apžiūra ir tinkamas pasiruošimas padeda sumažinti riziką.

Ką reiškia „išmanieji vaistai“ gydyme?

Kai kurių plaučių vėžio tipų atveju gali būti taikomas tikslinis („išmanusis“) gydymas. Gydytojas gali įvertinti šią galimybę pagal naviko genetinę analizę.

Kas nutinka, jei plaučių vėžys negydomas?

Nesant gydymo, vėžys greitai progresuoja ir gali sutrikdyti gyvybiškai svarbių organų funkcijas. Ankstyva diagnostika ir gydymas yra būtini.

Šaltiniai

• Pasaulio sveikatos organizacija (WHO): Lung Cancer

• Amerikos vėžio draugija (American Cancer Society): Lung Cancer

• JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC): Lung Cancer

• Europos medicininės onkologijos draugija (ESMO): Lung Cancer Guidelines

• National Comprehensive Cancer Network (NCCN): Clinical Practice Guidelines in Oncology – Non-Small Cell Lung Cancer

• Journal of the American Medical Association (JAMA): Lung Cancer Screening and Early Detection

Kokios yra širdies smūgio simptomai, priežastys? Kokie yra šiuolaikiniai gydymo metodai?

Širdies smūgis yra būklė, kai širdies raumuo dėl gyvybiškai svarbaus deguonies ir maistinių medžiagų trūkumo patiria pažeidimą ir reikalauja skubios medicininės pagalbos. Mediciniškai vadinamas miokardo infarktu, dažniausiai atsiranda dėl staigaus širdį maitinančių vainikinių arterijų užsikimšimo. Šis užsikimšimas įvyksta, kai ant kraujagyslių sienelių susikaupusios riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų plokštelės plyšta arba kai susidaręs kraujo krešulys visiškai ar iš dalies užblokuoja kraujagyslę. Ankstyva diagnozė ir gydymas leidžia sumažinti širdžiai padarytą žalą iki minimumo.

Širdies smūgio apibrėžimas ir pagrindinės priežastys

Širdies smūgis – tai būklė, kai širdies raumuo dėl nepakankamo deguonies tiekimo patiria audinių pažeidimą. Dažniausiai tai yra vainikinių arterijų susiaurėjimo arba staigaus užsikimšimo pasekmė. Ant kraujagyslių sienelių susikaupusios plokštelės laikui bėgant gali susiaurinti kraujagyslę, o joms plyšus, ant jų gali susidaryti kraujo krešuliai, kurie staiga nutraukia kraujo tekėjimą į širdies raumenį. Jei šis užsikimšimas greitai nepašalinamas, širdies raumuo gali būti negrįžtamai pažeistas, sumažėja širdies siurbimo galia, t. y. išsivysto širdies nepakankamumas. Širdies smūgis visame pasaulyje išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių. Daugelyje šalių širdies smūgis sukelia daug daugiau mirčių nei eismo įvykiai.

Dažniausi širdies smūgio simptomai

Širdies smūgio simptomai gali skirtis priklausomai nuo asmens ir pasireikšti neaiškiais požymiais. Dažniausi simptomai yra šie:

• Skausmas ar diskomfortas krūtinėje: spaudimo, veržimo, deginimo ar sunkumo pojūtis krūtinės centre; kartais gali plisti į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą ar pilvą.

• Dusulys: gali pasireikšti kartu su krūtinės skausmu arba atskirai.

• Prakaitavimas: ypač būdingas šaltas ir gausus prakaitavimas.

• Silpnumas ir nuovargis: gali būti didėjantis nuovargis kelias dienas prieš krizę, ypač dažnai pasitaiko moterims.

• Svaigulys arba apsvaigimo pojūtis

• Pykinimas, vėmimas arba virškinimo sutrikimai

• Palpitacijos, nesusijusios su fiziniu aktyvumu ir nepraeinančios

• Širdies plakimo padažnėjimas arba ritmo sutrikimai

• Skausmas nugaroje, petyje ar viršutinėje pilvo dalyje, ypač dažnesnis moterims.

• Nepaaiškinamas kosulys arba kvėpavimo sutrikimai

• Patinimas kojose, pėdose ar kulkšnyse (dažniau vėlyvose stadijose) Šie simptomai kartais gali būti lengvi, kartais labai stiprūs. Ypač jei krūtinės skausmas ir dusulys trunka ilgiau nei kelias minutes arba kartojasi, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.

Širdies smūgio simptomai skirtingose grupėse

Moterims ir jauniems žmonėms širdies smūgis kartais gali pasireikšti be tipiško krūtinės skausmo. Moterims ypač dažni netipiniai simptomai, tokie kaip silpnumas, nugaros skausmas, pykinimas, miego sutrikimai ir nerimas. Vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiems diabetu skausmo pojūtis gali būti silpnesnis, o pirmasis simptomas gali būti staigus silpnumas ar dusulys.

Naktį ar miego metu jaučiamas krūtinės diskomfortas, palpitacijos, šaltas prakaitavimas ir staigus pabudimas taip pat gali būti su miegu susijusio širdies smūgio požymiai.

Pagrindiniai širdies smūgį sukeliantys rizikos veiksniai

Širdies smūgio išsivystymui įtakos turi daugybė rizikos veiksnių, kurie dažnai pasireiškia kartu. Dažniausi rizikos veiksniai:

• Rūkymas ir tabako gaminių vartojimas

• Padidėjęs cholesterolis (ypač padidėjęs MTL cholesterolis)

• Aukštas kraujospūdis (hipertenzija)

• Diabetas (cukrinis diabetas)

• Nutukimas ir fizinis neaktyvumas

• Nesubalansuota mityba (daug sočiųjų ir transriebalų, mažai skaidulų)

• Ankstyvas širdies ligų atvejis šeimoje

• Stresas ir lėtinis psichologinis spaudimas

• Amžiaus didėjimas (rizika didėja su amžiumi)

• Vyrų lytis (tačiau po menopauzės rizika padidėja ir moterims) Kai kurie laboratoriniai rodikliai (pvz., C-reaktyvus baltymas, homocisteinas) taip pat gali rodyti padidėjusią riziką. Šiuolaikinėje medicinoje žmonėms, turintiems nutukimo problemų, kai kurie chirurginiai ir intervenciniai metodai kartu su gyvenimo būdo pokyčiais padeda sumažinti riziką.

Kaip diagnozuojamas širdies smūgis?

Pats svarbiausias žingsnis diagnozuojant širdies smūgį yra paciento nusiskundimų ir klinikinės būklės stebėjimas. Toliau atliekami šie pagrindiniai tyrimai:

• Elektrokardiograma (EKG): krizių metu parodo širdies elektrinio aktyvumo pokyčius.

• Kraujo tyrimai: ypač troponino ir kitų iš širdies raumens išsiskiriančių fermentų bei baltymų padidėjimas patvirtina diagnozę.

• Echokardiografija: įvertina širdies raumens susitraukimo jėgą ir judėjimo sutrikimus.

• Esant reikalui, papildomai gali būti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas.

• Koronarinė angiografija: atliekama tiksliai nustatyti kraujagyslių užsikimšimus ir susiaurėjimus bei tuo pačiu metu juos gydyti. Jei reikia, procedūros metu kraujagyslė gali būti atverta balionine angioplastika ar stentu.

Pirmieji veiksmai ištikus širdies smūgiui

Laikas yra itin svarbus asmeniui, pajutusiam širdies smūgio simptomus. Tokiu atveju reikia laikytis šių pagrindinių žingsnių:

• Nedelsiant iškviesti skubią medicinos pagalbą (greitąją pagalbą ar greitosios pagalbos tarnybą)

• Asmuo turi ramiai atsisėsti ir kuo mažiau judėti

• Jei yra vienas, palikti duris atviras arba paprašyti pagalbos aplinkinių

• Jei gydytojas anksčiau rekomendavo, galima vartoti apsauginius vaistus, pvz., nitrogliceriną

• Laukti profesionalios pagalbos iki atvykstant medikams, vengti nereikalingo fizinio krūvio ir panikos Greita ir tinkama intervencija krizės metu sumažina širdies raumens pažeidimą ir padidina išgyvenimo galimybę.

Šiuolaikiniai širdies smūgio gydymo metodai

Šiuolaikinėje medicinos praktikoje širdies smūgio gydymas planuojamas atsižvelgiant į krizės tipą, sunkumą ir esamus rizikos veiksnius. Gydymas paprastai apima šiuos etapus:

• Nedelsiant pradedamas kraujagysles plečiančių ir kraują skystinančių vaistų gydymas

• Ankstyvuoju laikotarpiu dažniausiai pirmiausia pasirenkama vainikinių arterijų intervencija (angioplastika, stento įdėjimas)

• Jei reikia, gali būti atliekamos šuntavimo operacijos, kurių metu užsikimšusios kraujagyslės pakeičiamos sveikomis

• Pašalinus gyvybei pavojų, svarbu keisti gyvenimo būdą, reguliariai vartoti vaistus ir valdyti rizikos veiksnius, kad būtų palaikoma širdies sveikata

• Mesti rūkyti, sveikai ir subalansuotai maitintis, reguliariai mankštintis, valdyti stresą ir, jei yra, kontroliuoti diabetą bei hipertenziją yra pagrindinės prevencinės priemonės Gydymo metu labai svarbu, kad pacientai atidžiai laikytųsi kardiologų ir širdies kraujagyslių chirurgų rekomendacijų ir reguliariai lankytųsi kontroliniuose vizituose.

Kaip galima apsisaugoti nuo širdies smūgio?

Daugeliu atvejų širdies smūgio riziką galima žymiai sumažinti pakeitus gyvenimo būdą:

• Visiškai atsisakyti rūkymo ir tabako gaminių

• Laikytis mitybos, kurioje mažai cholesterolio, daug daržovių ir skaidulų, ribojamas sočiųjų riebalų ir perdirbtų maisto produktų kiekis

• Reguliariai mankštintis; rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę

• Kontroliuoti aukštą kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje; jei reikia, nuolat vartoti paskirtus vaistus

• Jei turite antsvorio ar esate nutukęs, kreiptis profesionalios pagalbos, kad pasiektumėte sveiką kūno svorį

• Išmokti valdyti stresą ir naudotis psichologinės pagalbos sistemomis Šių priemonių laikymasis padeda sumažinti su širdies ligomis susijusių mirčių skaičių visame pasaulyje.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokio amžiaus žmonėms dažniausiai pasitaiko širdies smūgis?

Širdies smūgio rizika didėja su amžiumi. Tačiau genetiniai veiksniai, diabetas, s

Ar įmanoma patirti širdies priepuolį be krūtinės skausmo?

Taip. Ypač moterims, diabetu sergantiems ir pagyvenusiems žmonėms širdies priepuolis gali išsivystyti ir be krūtinės skausmo. Reikėtų atkreipti dėmesį į tokius netipinius simptomus kaip silpnumas, dusulys, pykinimas ar nugaros skausmas.

Ar širdies priepuolis gali įvykti naktį arba miegant?

Taip, širdies priepuoliai gali ištikti miegant ar anksti ryte. Tie, kurie pabunda dėl staigaus krūtinės skausmo, širdies plakimo ar galvos svaigimo, turėtų nedelsti kreiptis į gydytoją.

Ar moterų širdies priepuolio simptomai skiriasi nuo vyrų?

Moterims vietoje klasikinio krūtinės skausmo gali pasireikšti silpnumas, nugaros ir pilvo skausmas, dusulys, pykinimas ar kitokie nusiskundimai.

Kokios būklės gali būti painiojamos su širdies priepuoliu?

Skrandžio sutrikimai, panikos ataka, raumenų ir kaulų sistemos skausmai, refliuksas ir pneumonija gali sukelti panašius simptomus kaip širdies priepuolis. Esant abejonių, būtina atlikti medicininį įvertinimą.

Ar reikėtų vartoti aspiriną patiriant širdies priepuolį?

Jei gydytojas rekomendavo ir nėra alergijos, kai kuriais atvejais gali būti naudinga sukramtyti aspiriną laukiant skubios pagalbos. Tačiau bet kokiu atveju pirmenybė turi būti teikiama medicininei pagalbai.

Ar įmanoma visiškai pasveikti po širdies priepuolio?

Dauguma pacientų, kuriems buvo suteikta ankstyva pagalba, gali pasiekti sveiką gyvenimą taikant tinkamą gydymą ir keičiant gyvenimo būdą. Tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti nuolatinis širdies funkcijos praradimas.

Kokios yra širdies priepuolio priežastys jauniems žmonėms?

Jauniems žmonėms širdies priepuolį gali sukelti rūkymas, padidėjęs cholesterolis, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, kai kurios įgimtos kraujagyslių anomalijos.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį mityboje siekiant išvengti širdies priepuolio?

Reikėtų rinktis daržoves, vaisius, pilno grūdo produktus, žuvį ir sveikus riebalus; riboti sočiųjų ir transriebalų rūgščių, druskos ir cukraus vartojimą.

Kada galima pradėti mankštintis po širdies priepuolio?

Po širdies priepuolio mankštos programa turi būti pradėta tik prižiūrint gydytojui ir įvertinus asmeninę riziką.

Kiek laiko ligoninėje praleidžia žmogus, patyręs širdies priepuolį?

Šis laikotarpis priklauso nuo priepuolio sunkumo ir taikomo gydymo. Dažniausiai ligoninėje praleidžiama nuo kelių dienų iki savaitės.

Ką daryti, jei šeimoje yra širdies ligų?

Šeimos istorija yra svarbus rizikos veiksnys. Reikėtų nerūkyti, sveikai maitintis, reguliariai mankštintis ir prireikus reguliariai tikrintis širdį.

Ar stresas gali sukelti širdies priepuolį?

Ilgalaikis stresas gali netiesiogiai padidinti širdies priepuolio riziką. Kiek įmanoma reikėtų vengti streso arba naudoti veiksmingus įveikos metodus.

Šaltiniai

• Pasaulio sveikatos organizacija (World Health Organization, WHO): Cardiovascular diseases (CVDs) Fact Sheet.

• Amerikos širdies asociacija (American Heart Association, AHA): Heart Attack Symptoms, Risk, and Recovery.

• Europos kardiologų draugija (European Society of Cardiology, ESC): Guidelines for the management of acute myocardial infarction.

• JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC): Heart Disease Facts.

• New England Journal of Medicine, The Lancet, Circulation (Recenzuojami medicinos žurnalai).