Viduriavimas: Priežastys, simptomai ir saugūs požiūriai

Kas yra viduriavimas ir kaip jis vystosi?

Viduriavimas – tai dažnas, laisvos ir vandeningos konsistencijos išmatų pasišalinimas, kuris yra dažna virškinimo sistemos problema. Dažniausiai pasireiškia dėl į žarnyną patekusių infekcinių agentų, maisto netoleravimo ar tam tikrų virškinimo sistemos sutrikimų. Kadangi organizmas greitai netenka skysčių ir elektrolitų, ypač kūdikiams, mažiems vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir asmenims su susilpnėjusia imunine sistema, būtinas atidus valdymas.

Vaikų viduriavimas yra dažnas reiškinys, tačiau kartais gali išsivystyti rimtas skysčių netekimas (dehidratacija). Ypač naujagimiams dehidratacijos požymiai gali pasireikšti per trumpą laiką nuo viduriavimo pradžios, todėl būtina juos atidžiai stebėti. Kūdikiams ir mažiems vaikams sumažėjęs šlapimo kiekis, sausa burna, verksmas be ašarų, įdubusios akys ir neramumas gali būti svarbūs skysčių netekimo požymiai.

Kaip atpažinti sunkų ir pavojingą viduriavimą?

Kai kurios viduriavimo rūšys sukelia greitą ir rimtą skysčių bei elektrolitų netekimą organizme ir gali kelti pavojų gyvybei. Dažniausiai tai pasireiškia dėl tokių bakterinių toksinų kaip cholera (Vibrio cholerae), Clostridium difficile, taip pat tam tikrų virusinių ir parazitinių infekcijų. Tokiu atveju žarnos nebegali reabsorbuoti skysčių ir organizmas greitai netenka vandens. Gali pasireikšti sunkus troškulys, žemas kraujospūdis, silpnumas, raumenų spazmai, sąmonės sutrikimai ar net šokas. Tokiais atvejais nereikia bandyti gydytis namuose – būtina skubiai kreiptis į gydytoją, ypač vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis tai gali išgelbėti gyvybę.

Kokie yra pavojingo viduriavimo įspėjamieji požymiai?

Šie požymiai gali rodyti, kad viduriavimas tapo rimtesne būkle nei įprasta:

• Pilvo pūtimas, skausmas ir spazmai

• Nesugebėjimas kontroliuoti tuštinimosi

• Aukšta temperatūra

• Kraujas ar gleivės išmatose

• Staigus ir ryškus svorio kritimas

• Vėmimas ar pykinimas

• Ryškus troškulys, burnos džiūvimas, sumažėjęs šlapimo kiekis ir tamsios spalvos šlapimas

• Dirglumas, galvos svaigimas, žemas kraujospūdis ir sąmonės pokyčiai

Kūdikiams neramumas, įdubęs momenėlis, burnos džiūvimas, retesnis sauskelnių šlapinimas gali būti skysčių netekimo požymiai. Ypač kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie negali išreikšti savo nusiskundimų, suaugusieji turi būti itin atidūs stebėdami jų būklę.

Viduriavimo rūšys

Viduriavimas dažniausiai skirstomas taip:

Ūminis viduriavimas: Staiga prasidedantis, dažniausiai dėl infekcijų, trunkantis trumpiau nei savaitę.

Lėtinis viduriavimas: Trunkantis ilgiau nei keturias savaites ir dažniausiai susijęs su lėtinėmis priežastimis, tokiomis kaip dirgliosios žarnos sindromas, celiakija ar uždegiminės žarnyno ligos.

Sekrecinis viduriavimas: Atsiranda dėl per didelio žarnyno skysčių išsiskyrimo; gali sukelti bakteriniai toksinai, pvz., cholera.

Osmotinis viduriavimas: Susidaro, kai žarnyne lieka neįsisavintų medžiagų, kurios traukia vandenį, pvz., esant laktozės netoleravimui.

Riebalinis (steatorinis) viduriavimas: Dėl riebalų įsisavinimo sutrikimų išmatos tampa riebios, blizgios ir nemalonaus kvapo.

Kokios yra viduriavimo priežastys?

Pasaulyje dažniausia vaikų ir suaugusiųjų viduriavimo priežastis yra virusinės ir bakterinės infekcijos. Be to:

• Parazitinės infekcijos

• Neaiškios kilmės, nepakankamai termiškai apdorotas ar nehigieniškas maistas ir geriamasis vanduo

• Tam tikrų vaistų, ypač antibiotikų, sukeltos žarnyno floros pokyčiai

• Maisto netoleravimas (pvz., laktozės ar glitimo jautrumas)

• Lėtinės žarnyno ligos (pvz., Krono liga, opiniu kolitu)

• Stresas ir psichologiniai veiksniai taip pat gali paveikti žarnyno veiklą.

Kokios yra viduriavimo rizikos, jei jis negydomas?

Jei vaikui pasireiškia karščiavimas, vėmimas ir viduriavimas, bet laiku nediagnozuojama ir nepradedamas gydymas, gali išsivystyti įvairios rizikos:

• Silpnumas, apetito stoka, ryškus gyvenimo kokybės sumažėjimas

• Burnos džiūvimas, sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas

• Sąmonės netekimas, sunkiais atvejais koma ir mirtis

Dehidratacija mažiems vaikams gali vystytis daug greičiau nei suaugusiesiems. Todėl jos negalima ignoruoti.

Viduriavimo valdymas vaikams ir kūdikiams

Vaikų viduriavimas dažniausiai būna virusinės kilmės ir antibiotikų paprastai nereikia. Viduriavimas kartu su vėmimu padidina skysčių netekimo riziką. Jei vaikas dažnai vemia, negali maitintis ar gerti skysčių, būtina pasitarti su specialistu.

Kaip užtikrinti skysčių papildymą namuose?

Lengvo ar vidutinio sunkumo viduriavimo atveju pagrindinis tikslas – atkurti prarastus skysčius ir mineralus. Tam saugiai galima naudoti vaistinėse įsigyjamas, su vandeniu ruošiamos geriamąsias rehidratacijos tirpalus. Pagal vaiko amžių rekomenduojama:

• Vaikams iki 2 metų: po vieną arbatinį puodelį po kiekvieno vandeningo tuštinimosi

• 2 metų ir vyresniems: pusę arba visą stiklinę vandens

• Vyresniems vaikams: kiek gali išgerti

Padidėjus vėmimui, rekomenduojama skysčius duoti mažomis, bet dažnomis porcijomis.

Kaip turėtų būti maitinamasi?

Viduriavimo metu maitinimas neturi būti visiškai nutrauktas; reikėtų rinktis skrandžio neapkraunančius produktus, tokius kaip bananai, jogurtas, ryžių košė, virtos bulvės, vištiena, liesos daržovių sriubos, kefyras ir duona. Reikėtų vengti saldžių, keptų, aštrių ar rūgščių maisto produktų, nes jie gali pabloginti viduriavimą.

Žarnyno floros palaikymas

Kai kurie gydytojai gali rekomenduoti probiotikų papildus ar cinko turinčius produktus žarnyno florai palaikyti. Šių produktų vartojimas visada turi būti derinamas su sveikatos priežiūros specialistu.

Viduriavimo priežiūra kūdikiams

Pagrindinis kūdikių viduriavimo gydymo tikslas – tinkamai atkurti prarastus skysčius ir mineralus. Kūdikiams, maitinamiems motinos pienu, žindymas turi būti tęsiamas dažnai. Gali būti naudojami gydytojo paskirti geriamieji rehidratacijos tirpalai. Jei kūdikio amžius leidžia, galima papildomai duoti ryžių košės, virtų bulvių, bananų tyrės ar jogurto. Jei viduriavimas trunka ilgiau nei tris dienas, pasireiškia karščiavimas ar kraujingos išmatos, būtina kreiptis į gydytoją.

Viduriavimo rizikos veiksniai

Viduriavimo išsivystymo riziką didina šie veiksniai:

• Nemaitinimas krūtimi (ypač per pirmus 4 mėnesius)

• Nehigieniški buteliukai ir čiulptukai

• Neteisingos maisto ir vandens ruošimo/laikymo sąlygos

• Nepakankama aplinkos higiena

• Silpna imuninė sistema ar lėtinės ligos

Viduriavimo plitimo keliai ir prevencija

Infekcijos dažniausiai plinta per išmatų-rankų-burnos kelią, taip pat per nesaugius vandenis ir nepakankamai termiškai apdorotą maistą. Svarbu nepalikti pašildyto maisto šaldytuve, vengti perpildytų ir abejotinos higienos baseinų, atsisakyti nepasterizuoto pieno ir jo produktų. Ruošiant ir patiekiant maistą būtina laikytis higienos taisyklių, maistą gerai išvirti ir vartoti šviežią.

Kada kreiptis į gydytoją?

Šiais atvejais būtina greitai kreiptis į gydytoją:

• Dažnas ir gausus vandeningas tuštinimasis

• Nesugebėjimas gerti vandens ar stiprus išsekimas

• Temperatūra virš 38°C

• Pasikartojantis ar stiprėjantis vėmimas

• Kraujas išmatose

• Sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas, verksmas be ašarų, sausa ir raukšlėta oda

Vyresnio amžiaus, kūdikiams ir sergantiems lėtinėmis ligomis reikia būti ypač atsargiems.

Kokie metodai naudojami diagnozei?

Diagnozuojant vertinama nusiskundimų trukmė, kelionių istorija, neseniai vartoti vaistai ir mitybos įpročiai. Priklausomai nuo viduriavimo tipo, gali būti atliekami išmatų tyrimai, laboratoriniai testai ir, jei reikia, vaizdiniai tyrimai. Lėtinio viduriavimo atveju gali būti taikomi išsamesni tyrimai pagrindinėms priežastims nustatyti.

Gydymo metodai

Ūminio (akutinio) viduriavimo atveju tikslas yra atstatyti prarastus skysčius ir mineralus bei išlaikyti bendrą asmens būklę. Antibiotikų terapija reikalinga tik gydytojo rekomendacija ir esant tam tikriems ligos sukėlėjams. Mityba turi būti tęsiama, o skysčių netekimo požymiai atidžiai stebimi. Sunkiais atvejais gali būti taikomas intraveninis skysčių gydymas. Jei nustatyta lėtinė liga, gydymas koreguojamas atsižvelgiant į pagrindinę priežastį.

Viduriavimo prevencijos metodai

• Vystyti higienos ir rankų švaros įpročius

• Vartoti saugų, švarų vandenį ir gerai termiškai apdorotą maistą

• Rinktis pasterizuotą pieną ir pieno produktus

• Ypač vasaros mėnesiais atkreipti dėmesį į lauke vartojamą maistą

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Kas yra viduriavimas ir kada jis tampa pavojingas?

Viduriavimas – tai vandeningos, skystos ir dažnos išmatos. Jei atsiranda aukšta temperatūra, stiprus troškulys, kraujingos išmatos ar greitas svorio kritimas, arba jei vaikui/kūdikiui kartu su vėmimu neįmanoma gauti skysčių, būtina skubi medicininė pagalba.

2. Ką daryti, jei kūdikiui viduriavimas?

Labai svarbu atstatyti kūdikio prarastus skysčius ir mineralus, dažniau žindyti ir gydytojo rekomendacija duoti geriamąjį rehidratacijos tirpalą. Esant sunkiems simptomams, būtina kreiptis į gydytoją.

3. Kodėl vaikams pasireiškia viduriavimas?

Dažniausia priežastis vaikams yra virusai (pvz., rotavirusas, norovirusas). Taip pat viduriavimą gali sukelti užterštas vanduo, nehigieniškas maistas, kai kurie antibiotikai ir maisto netoleravimas.

4. Kaip išvengti viduriavimo?

Rekomenduojama dažnai plauti rankas, vartoti saugų geriamąjį vandenį ir gerai termiškai apdorotą maistą, vengti nepasterizuotų pieno produktų.

5. Kaip gydyti viduriavimą namuose?

Lengvo ir vidutinio sunkumo viduriavimo atveju reikia duoti daug skysčių, kad būtų išvengta skysčių netekimo, ir rinktis lengvai virškinamą maistą. Probiotikus ar cinko papildus galima vartoti tik gydytojo rekomendacija.

6. Kokie yra dehidratacijos požymiai?

Burnos ir odos sausumas, sumažėjęs šlapimo kiekis, tamsus šlapimas, sumažėjęs ašarų kiekis, silpnumas ir vaikams neramumas/pasikeitusi sąmonės būsena yra pagrindiniai skysčių netekimo požymiai.

7. Kokie maisto produktai naudingi viduriuojant?

Bananai, ryžiai, virtos bulvės, jogurtas, pasukos ir duona – paprasti angliavandeniai ir baltymų šaltiniai yra rekomenduojami. Svarbu didinti skysčių vartojimą tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

8. Ar antibiotikai gali sukelti viduriavimą?

Taip, kai kurie antibiotikai gali sutrikdyti žarnyno florą ir sukelti viduriavimą. Antibiotikų negalima vartoti be gydytojo rekomendacijos.

9. Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Esant stipriam viduriavimui, vėmimui, aukštai temperatūrai, kraujingoms išmatoms, negalint gauti skysčių ir atsiradus dehidratacijos požymiams, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

10. Kas yra lėtinis viduriavimas ir kokiomis ligomis jis pasireiškia?

Viduriavimas, trunkantis ilgiau nei keturias savaites, laikomas „lėtiniu“ ir dažniausiai susijęs su dirgliosios žarnos sindromu, celiakija ar uždegiminėmis žarnyno ligomis.

11. Ar probiotikai naudingi gydant viduriavimą?

Kai kurie tyrimai rodo, kad probiotikai gali padėti sutrumpinti ūminio viduriavimo trukmę ir palaikyti žarnyno florą; tačiau jų vartojimą būtina derinti su specialistu.

12. Kaip sužinoti, ar viduriavimas užkrečiamas?

Daugelis infekcinio pobūdžio viduriavimų (pvz., rotaviruso ar noroviruso) yra užkrečiami. Svarbu laikytis rankų higienos ir nesidalinti asmeniniais daiktais.

13. Kokie vaistai gali sukelti viduriavimą?

Dažniausiai antibiotikai, kai kurie skrandžio vaistai ir chemoterapiniai vaistai gali sukelti viduriavimą; prieš nutraukdami vaistų vartojimą visada pasitarkite su gydytoju.

14. Kiek vandens reikia gerti netekus skysčių?

Prarastus skysčius reikia atstatyti vandeniu ir paruoštais geriamaisiais rehidratacijos tirpalais. Tinkamą kiekį per valandą ar kiekvienam tuštinimuisi gali nurodyti jūsų vaikų gydytojas.

15. Kada reikia nutraukti maitinimą viduriuojant?

Paprastai maitinimo nutraukti nerekomenduojama. Esant stipriam vėmimui ir negalint gauti skysčių, mitybos režimą būtina koreguoti tik gydytojui prižiūrint.

Šaltiniai

• Pasaulio sveikatos organizacija (PSO): Diarrhoeal Disease Fact Sheet

• JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC): Diarrhea – Overview

• Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN) gairės

• The New England Journal of Medicine: Management of Acute Gastroenteritis in Children

• American Academy of Pediatrics (AAP): Oral Rehydration Therapy in Infants and Children

Visa šiame straipsnyje pateikta informacija pagrįsta naujausiomis klinikinėmis gairėmis ir patikimais šaltiniais. Diagnozės ir gydymo klausimais visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.