Vertigo: priežastys, simptomai ir valdymas

Kas yra vertigo ir kaip jis apibrėžiamas?

Vertigo – tai pusiausvyros sutrikimas, pasireiškiantis jausmu, kad žmogus arba aplinka sukasi. Pirmasis žingsnis įtariant vertigo – išsamiai apibūdinti patiriamą galvos svaigimą ir pusiausvyros praradimą. Po šio aprašymo atliekami įvairūs centrinės nervų sistemos ir vidinės ausies funkcijų tyrimai, siekiant nustatyti problemos šaltinį. Jei įtariama, kad vertigo priežastis gali būti kraujotakos į smegenis sutrikimas, gali būti taikoma doplerinė ultrasonografija, kompiuterinė tomografija (KT) angiografija, magnetinio rezonanso (MR) angiografija ar kiti pažangūs vaizdinimo metodai. Nustačius tikslią diagnozę, gydymas planuojamas individualiai, atsižvelgiant į pagrindinę priežastį.

Kokios yra pagrindinės vertigo priežastys?

Vertigo dažniausiai kyla dėl vidinės ausies ir centrinės nervų sistemos ligų. Dažniausia iš jų – gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo (GPPV). GPPV atveju staiga prasideda intensyvūs, dažniausiai trumpalaikiai galvos svaigimo priepuoliai, susiję su galvos judesiais. Šie priepuoliai paprastai trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir dažniausiai juos sukelia tokios situacijos kaip apsisukimas lovoje ar staigūs galvos judesiai. Dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje ir yra gerybinio pobūdžio. Paprastai nereikalauja rimto gydymo ir linkę praeiti savaime.

Vertigo gali būti painiojamas su kai kuriomis psichologinėmis būsenomis (pavyzdžiui, depresija ar nerimu). Tačiau psichologiniai veiksniai tiesiogiai nesukelia vertigo; galvos svaigimą patiriantiems asmenims dažniausiai ieškoma fiziologinės, o ne psichologinės priežasties.

Kitos vertigo priežastys:

• Labirintitas ir vestibulinis neuritas: vidinės ausies uždegimas, dažniausiai sukeltas virusinių infekcijų. Priežastimi gali būti gripas, tymai, kiaulytė, herpes ar EBV virusai. Tokiais atvejais galvos svaigimą dažnai lydi klausos praradimas.

• Meniere liga: būdinga, kad be vertigo pasireiškia spengimas ausyse ir progresuojantis klausos praradimas. Liga pasireiškia priepuoliais, o kai kuriais laikotarpiais simptomai sumažėja. Nors tiksli priežastis nežinoma, ji gali būti susijusi su genetiniais veiksniais, virusinėmis infekcijomis, galvos traumomis ar alergijomis.

• Akustinis neurinomas: gerybinis navikas, veikiantis vidinės ausies nervus. Be galvos svaigimo, gali išsivystyti spengimas ausyse ir klausos praradimas.

• Cerebrovaskulinės problemos: smegenų kraujagyslių užsikimšimas (insultas) ar kraujavimas į smegenis taip pat gali sukelti vertigo.

• Išsėtinė sklerozė (IS): liga, veikianti centrinę nervų sistemą ir sukelianti įvairius simptomus.

• Kitos priežastys: galvos traumos, kaklo sužalojimai, diabetas, sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje, kai kurių vaistų šalutinis poveikis ir retai – nerimas gali prisidėti prie vertigo atsiradimo.

Kokie simptomai lydi vertigo?

Vertigo patiriantis asmuo jaučia, kad sukasi pats arba aplinka. Galvos svaigimą dažnai lydi pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, pusiausvyros sutrikimas, nenormalūs akių judesiai, kartais klausos praradimas ir spengimas ausyse. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti regos sutrikimai, eisenos problemos ar sąmonės pokyčiai. Šie papildomi požymiai gali skirtis priklausomai nuo pagrindinės ligos ir paveiktų sistemų.

Kada pasireiškia vertigo?

Vertigo gali būti daugelio skirtingų medicininių būklių, veikiančių mūsų pusiausvyros sistemą, pasekmė. Pagrindinės priežastys – vidinės ausies ligos. Pavyzdžiui:

• GPPV atveju galvos svaigimą sukelia kristalų, atsakingų už pusiausvyros palaikymą vidinėje ausyje, pasislinkimas.

• Meniere liga ir vestibulinis neuritas taip pat yra pagrindinės vertigo priežastys.

Smegenų kraujagyslių ligos, migrenos sukelti galvos svaigimai, kai kurių vaistų šalutinis poveikis ir neurologiniai sutrikimai taip pat yra kitos galimos vertigo priežastys.

Kaip valdomas ir gydomas vertigo?

Vertigo gydymas pagrįstas tiksliu priežasties nustatymu. Taikomi metodai gali būti apibendrinti taip:

• Vidinės ausies kilmės vertigo, pavyzdžiui, GPPV atveju, dažnai padeda specialūs galvos padėties manevrai (pvz., Epley manevras arba Brandt-Daroff pratimai).

• Meniere ligos atveju gali būti rekomenduojama sumažinti druskos vartojimą, skiriami diuretikai, o kartais prireikia chirurginės intervencijos.

• Infekcijų (pvz., labirintito) sukeltam vertigo gali būti skiriami tinkami vaistai nuo infekcijos (antibiotikai ar antivirusiniai vaistai).

• Migrenos sukelto vertigo atveju rekomenduojami migrenai skirti vaistai ir gyvenimo būdo pokyčiai.

Fizinė terapija ir pusiausvyros pratimai gali padėti geriau kontroliuoti vertigo. Taip pat vertėtų vengti kofeino, alkoholio ir tabako produktų bei užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą vertigo epizodų metu.

Kokia yra vertigo trukmė?

Vertigo trukmė priklauso nuo pagrindinės priežasties ir taikomo gydymo. GPPV atveju galvos svaigimas dažniausiai būna trumpalaikis ir greitai praeina atlikus tinkamus manevrus. Infekcijų ar Meniere ligos atveju simptomai gali užsitęsti ilgiau ir kartais linkę kartotis. Lėtiniu vertigo atveju labai svarbu kreiptis į specialistus.

Į ką atkreipti dėmesį esant neurologiniam vertigo?

Esant smegenų ar nervų sistemos kilmės vertigo, kartu su galvos svaigimu gali pasireikšti pusiausvyros sutrikimas, vėmimas, kalbos ar regos sutrikimai. Tokiu atveju greita diagnostika ir gydymas yra labai svarbūs siekiant išvengti nuolatinių pažeidimų.

Kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją?

Vertigo patiriantys asmenys, susidūrę su bent vienu iš šių simptomų, turėtų nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą:

• Staigus ar stiprus galvos skausmas

• Dvigubas matymas, regos praradimas

• Kalbos sutrikimai

• Rankų ar kojų silpnumas, nejautra

• Sąmonės pokyčiai

• Staigus pusiausvyros praradimas ir griuvimas

Gyvenimo būdo rekomendacijos gydant vertigo

Kovojant su vertigo;

• Vengti staigių galvos judesių ir darbo aukštyje,

• Būti atsargiems vairuojant ar dirbant su sunkia technika,

• Gerti daug skysčių ir skirti laiko poilsiui,

• Vengti kofeino, tabako ir alkoholio vartojimo,

• Judesius atlikti lėtai ir kontroliuojamai.

Kai kuriems asmenims, atsižvelgiant į ligos eigą, gali būti rekomenduojamos individualizuotos mankštos ir kineziterapijos programos.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar vertigo gali būti supainiotas su kitomis ligomis?

Taip, migrena, nerimas, kai kurios širdies ir kraujagyslių ligos taip pat gali sukelti galvos svaigimą. Svarbu įvertinti vertigo būdingą sukimosi pojūtį ir papildomus simptomus.

Ar vertigo gali praeiti savaime?

Priklausomai nuo priežasties, kai kurios rūšys, pavyzdžiui, GPPV, gali praeiti savaime. Tačiau ilgai trunkančio, pasikartojančio ar stipraus vertigo atveju būtina kreiptis į gydytoją.

Ar įmanomas visiškas vertigo išgijimas?

Pašalinus arba suvaldžius pagrindinę priežastį, vertigo simptomai gali visiškai išnykti. Tačiau kai kurių lėtinių ligų atveju jie gali periodiškai kartotis.

Ką daryti esant vidinės ausies uždegimui?

Pagal gydytojo rekomendacijas pradedamas tinkamas gydymas vaistais ir laikomasi poilsio režimo. Priklausomai nuo simptomų sunkumo, gali prireikti kreiptis į ligoninę.

Ar vertigo gali būti psichologinis?

Stresas ir nerimas kai kuriems asmenims gali sukelti galvos svaigimo pojūtį. Tačiau „tikrasis vertigo“ dažniausiai kyla dėl pusiausvyrą kontroliuojančių organų ar nervų sistemos problemų.

Ar vertigo pasitaiko ir vaikams?

Taip, vidinės ausies infekcijos ir kai kurios migrenos rūšys vaikams taip pat gali sukelti vertigo.

Ką daryti, jei kartu su vertigo pasireiškia klausos praradimas?

Tai gali būti vidinės ausies ar klausos nervo problemos požymis ir būtinai turi būti įvertinta. Nedelsiant kreipkitės į ausų, nosies, gerklės ar neurologijos specialistą.

Kiek laiko trunka vertigo?

Simptomų trukmė priklauso nuo priežasties; priepuoliai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių savaičių.

Namuose galiu atlikti kokius nors pratimus?

Taip, kai kuriuos paprastus pusiausvyros ir galvos padėties pratimus (pvz., Epley ir Brandt-Daroff manevrus) galima atlikti namuose pagal gydytojo rekomendaciją.

Į kokius pavojingus simptomus reikia atkreipti dėmesį?

Staigus ir stiprus galvos skausmas, kalbos ar regėjimo sutrikimai, sąmonės netekimas – šie požymiai reikalauja skubaus įvertinimo.

Kada vertigo gydyme taikoma chirurgija?

Nors tai reta, kai kurioms vertigo rūšims, kurios nereaguoja į vaistus ir pratimus bei stipriai blogina gyvenimo kokybę, gali būti svarstomas chirurginis gydymas.

Į ką turėtų atkreipti dėmesį BPPV sergantis pacientas?

Reikėtų vengti staigių galvos judesių ir rizikingos veiklos, skirti dėmesio poilsiui ir nepraleisti gydytojo rekomenduotų manevrų.

Šaltiniai

• Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) – Vestibuliniai sutrikimai ir galvos svaigimas

• Amerikos Ausų, nosies, gerklės ir galvos-kaklo chirurgijos akademija (AAO-HNS) – Vertigo valdymo gairės

• Amerikos neurologijos akademija (AAN) – Galvos svaigimo diagnostika ir gydymas

• Mayo klinika – Vertigo: simptomai ir priežastys

• The Lancet Neurology – Galvos svaigimo ir vertigo diferencinė diagnostika

Ši informacija turėtų būti vertinama vadovaujantis sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijomis. Esant įtartinam ar ilgai trunkančiam galvos svaigimui, būtina kreiptis į gydytoją.