Galvos svaigimas: priežastys, požiūriai ir svarbūs aspektai
Galvos svaigimas – dažnas nusiskundimas, kai asmuo jaučia, kad aplinka juda arba jis pats sukasi, pasireiškiantis pusiausvyros praradimu, apsvaigimu ir sunkumu atsistoti. Kadangi ši būklė gali kilti dėl daugelio priežasčių, veiksmingam gydymui pirmiausia būtina tiksliai nustatyti pagrindinę priežastį. Nes vien tik simptomų pašalinimas negali užkirsti kelio problemos pasikartojimui.
Kokie veiksniai gali sukelti galvos svaigimą?
Stiprus ar pasikartojantis galvos svaigimas gali reikšmingai paveikti žmogaus kasdienį gyvenimą ir saugumą. Galvos svaigimas dažniausiai pasireiškia greitai judant, staigiai keičiant padėtį arba po intensyvaus fizinio krūvio. Dažnai žmonės patys gali suprasti, kokiomis aplinkybėmis galvos svaigimas yra išprovokuojamas; tačiau kai kuriais atvejais tikroji pagrindinė priežastis gali būti nustatyta tik medicininiu įvertinimu.
Pagrindinės galvos svaigimo priežastys yra šios:
Vertigo
Vertigo sukelia iliuziją, kad aplinka juda, daiktai linksta ar išsikraipo. Ši būklė dažniausiai atsiranda dėl vidinėje ausyje esančių, už pusiausvyrą atsakingų struktūrų pažeidimo.
Gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo (BPPV): susidaro, kai vidinės ausies pusiausvyros kanaluose kaupiasi kalcio karbonato dalelės. Šie kanalai perduoda informaciją apie kūno padėtį į smegenis, o užsikimšus signalai iškraipomi. Dėl to smegenys sukuria klaidingą padėties suvokimą.
Meniere liga: ši liga, dažniausiai susijusi su skysčių kaupimusi vidinėje ausyje, pasižymi staigiais vertigo priepuoliais, taip pat spengimu ausyse ir klausos praradimu.
Labirintitas: ši būklė, dažniausiai pasireiškianti po virusinių infekcijų ir pasireiškianti vidinės ausies uždegimu, gali sukelti galvos svaigimą ir kartais nuolatinį klausos pažeidimą.
Vestibulinis neuritas: tai vestibulokochlearinio nervo, perduodančio informaciją iš vidinės ausies į smegenis, uždegimas. Gali pasireikšti staiga prasidėjęs stiprus vertigo, pusiausvyros praradimas ir pykinimas.
Judėjimo liga (transporto priemonių sukeliamas negalavimas)
Pakartotiniai judesiai, perduodami kūnui lėktuve, autobuse ar laive, gali paveikti pusiausvyros centrus ir sukelti galvos svaigimą, pykinimą bei vėmimą. Ypač nėštumas ir kai kurių vaistų vartojimas gali padidinti jautrumą judesiui. Daugumai žmonių nusiskundimai greitai sumažėja išlipus iš transporto priemonės.
Migrena
Migrenos priepuoliai yra neurologinė būklė, kuri, be galvos skausmo, gali pasireikšti ir galvos svaigimu. Ypač migrenos auros metu gali būti stebimi tokie simptomai kaip galvos svaigimas, regėjimo ir kalbos pokyčiai. Migrena sergantys asmenys dažnai pastebi tam tikrus įspėjamuosius ženklus, rodančius artėjantį priepuolį.
Žemas kraujospūdis (hipotenzija)
Staigus padėties keitimas arba nepakankamas skysčių vartojimas gali sukelti greitą kraujospūdžio sumažėjimą ir tai gali pasireikšti galvos svaigimu. Kai kurie vaistai, tokie kaip diuretikai, beta blokatoriai, antidepresantai, taip pat gali per daug sumažinti kraujospūdį. Be to, nėštumas, didelis kraujo netekimas, skysčių netekimas ar stiprios alerginės reakcijos taip pat gali sukelti hipotenziją.
Širdies ir kraujagyslių problemos
Širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas ar kraujagyslių užsikimšimas gali sumažinti kraujo tekėjimą į smegenis ir sukelti galvos svaigimą. Tokiu atveju gali būti ir kitų simptomų, tokių kaip krūtinės skausmas, dusulys, širdies plakimas, patinimas.
Geležies stokos anemija
Sumažėjęs geležies kiekis kraujyje mažina hemoglobino gamybą ir sutrikdo deguonies pernešimą. Gali pasireikšti nuovargis, dusulys, širdies plakimas, blyškumas ir galvos svaigimas. Gydymui taikoma mitybos korekcija, prireikus vaistai ar kraujo perpylimas.
Mažas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija)
Praleidus valgymą, vartojant per daug alkoholio, insulino ar kai kurių vaistų poveikyje gali sumažėti cukraus kiekis kraujyje. Hipoglikemijos sukeltas galvos svaigimas dažniausiai atsiranda staiga; kartu gali būti alkis, silpnumas, prakaitavimas.
Autoimuninė vidinės ausies liga
Ji išsivysto, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja vidinės ausies audinius. Dažni simptomai – spengimas ausyse, klausos praradimas ir galvos svaigimas.
Stresas ir nerimas
Lėtiniu streso laikotarpiu arba nerimo priepuolių metu organizmo išskiriami hormonai gali susiaurinti kraujagysles, padidinti širdies ritmą ir dėl to sukelti galvos svaigimą. Taip pat gali pasireikšti miego sutrikimai, prakaitavimas, raumenų įtampa, skrandžio nusiskundimai.
Dėmesys skubiems simptomams galvos svaigimo metu
Kai kuriais atvejais galvos svaigimas gali būti rimtos pagrindinės ligos požymis. Jei kartu su galvos svaigimu pasireiškia vienas ar keli iš žemiau išvardytų simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:
Staigus regėjimo praradimas arba dvejinimasis akyse,
Stiprus galvos skausmas,
Rankų ar kojų silpnumas arba tirpimas,
Krūtinės skausmas,
Sąmonės aptemimas ar praradimas,
Aukšta temperatūra,
Nekontroliuojamas vėmimas.
Galvos svaigimo priežasčių supratimas: kokiomis aplinkybėmis jis pasireiškia?
Galvos svaigimo priežastys kartais gali būti gana paprastos, o kartais ir sudėtingesnės medicininės. Vidinės ausies ligos, migrena, stresas, anemija, žemas kraujospūdis, cukraus kiekio kraujyje svyravimai, kai kurios neurologinės ar širdies ir kraujagyslių problemos yra tipiškos priežastys. Be to, įvairių vaistų šalutinis poveikis taip pat gali sukelti galvos svaigimą.
Ką galima daryti norint palengvinti galvos svaigimą?
Pagrindinis požiūris valdant galvos svaigimą yra nustatyti pagrindinę priežastį ir taikyti tinkamą gydymą. Ypač jei nusiskundimai yra stiprūs ar pasikartojantys, būtina gydytojo konsultacija. Kai kurios priemonės, kurias galima taikyti namuose, yra šios:
Padidinkite vandens vartojimą, kad išvengtumėte dehidratacijos.
Keisdami padėtį judėkite lėtai.
Laikykite galvą stabiliai, susitelkite į vieną tašką ir prireikus užsimerkite.
Maitinkitės subalansuotai ir stenkitės nepraleisti valgymų.
Venkite per didelio druskos vartojimo.
Stenkitės sumažinti stresą.
Prireikus vartokite vaistus tik sveikatos priežiūros specialisto rekomendacija.
Ką daryti, jei galvos svaigimas dažnai kartojasi ir nepraeina?
Nuolatinis ar pasikartojantis galvos svaigimas kartais gali būti rimtesnės pagrindinės medicininės problemos požymis. Tokiais ilgai trunkančiais atvejais reikia tirti vidinės ausies sutrikimus, nervų sistemos ligas, migreną ar medžiagų apykaitos sutrikimus. Diagnozei ir gydymui būtina kreiptis į gydytoją.
Galvos svaigimas, pasireiškiantis gulint ar keičiant padėtį
Dažniausia gulint pasireiškiančio galvos svaigimo priežastis yra gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo (BPPV), susijęs su vidinės ausies pusiausvyros kristalų pasislinkimu. Tokį galvos svaigimą dažniausiai išprovokuoja galvos judesiai. Tačiau infekcijos, tokios kaip labirintitas ar vestibulinis neuritas, žemas kraujospūdis, mažakraujystė (anemija), dehidratacija ar stresas ir nerimas taip pat gali sukelti panašius nusiskundimus. Retais atvejais migrena ar rimtos neurologinės ir širdies bei kraujagyslių ligos taip pat gali sukelti galvos svaigimą gulint.
Galvos svaigimas vaikams: į ką atkreipti dėmesį?
Vaikų galvos svaigimą gali sukelti vidinės ausies infekcijos, migrena, spartūs augimo periodai, pusiausvyros sutrikimai ir kartais sinusitas. Nors retai, kai kurios neurologinės būklės taip pat gali sukelti šį simptomą. Todėl norint tiksliai įvertinti vaikų galvos svaigimo priežastį, būtina medicininė apžiūra.
Kodėl nėštumo metu pasireiškia galvos svaigimas ir kaip su tuo susidoroti?
Nėštumo metu vykstantys hormoniniai pokyčiai, padidėjęs kraujo tūris ar žemas cukraus kiekis kraujyje gali sukelti galvos svaigimą. Ypač progesterono kiekio padidėjimas taip pat prisideda prie šios būklės. Nėščiosioms, patiriančioms galvos svaigimą, rekomenduojama pailsėti, padidinti skysčių vartojimą ir lėtai keltis iš lovos. Tačiau jei galvos svaigimas užsitęsia arba jį lydi kiti nusiskundimai, būtina kreiptis į gydytoją.
Į kokius specialistus reikėtų kreiptis?
Jei galvos svaigimas nepraeina, yra stiprus ar jo priežastis neaiški, pirmiausia reikėtų kreiptis į ausų, nosies ir gerklės (ANG), neurologijos ar vidaus ligų gydytoją. Kartais išsamesni tyrimai atliekami daugiadisciplininėse komandose.
Dažniausiai užduodami klausimai
1. Kokie simptomai kartu su galvos svaigimu reikalauja skubios pagalbos?
Jei kartu su galvos svaigimu pasireiškia staigus regėjimo praradimas, stiprus galvos skausmas, kalbos ar sąmonės sutrikimas, galūnių tirpimas, krūtinės skausmas, aukšta temperatūra ar vėmimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
2. Kokios yra dažniausios galvos svaigimo priežastys?
Tarp dažniausių priežasčių yra vidinės ausies ligos (vertigo), kraujospūdžio svyravimai, migrena, mažakraujystė, stresas ir kai kurių vaistų šalutinis poveikis.
3. Ką galima padaryti namuose, kad galvos svaigimas greitai praeitų?
Rekomenduojama atsisėsti saugioje vietoje, laikyti galvą stabiliai, jei įmanoma, užsimerkti ir giliai kvėpuoti. Tačiau jei simptomai stiprūs ar kartojasi, būtina kreiptis į specialistą.
4. Kokios ligos gali sukelti galvos svaigimą?
Vidinės ausies ligos, širdies ir kraujagyslių bei neurologiniai sutrikimai, diabetas, mažakraujystė (anemija), migrena, skydliaukės sutrikimai ir psichologinės problemos gali būti galvos svaigimo priežastimi.
5. Kaip planuojamas galvos svaigimo gydymas?
Gydymo pagrindas – nustatyti pagrindinę priežastį ir sudaryti atitinkamą gydymo planą. Prireikus gali būti taikomas medikamentinis gydymas, kineziterapija, mitybos koregavimas ar gyvenimo būdo pokyčiai.
6. Ar galvos svaigimas vaikams pavojingas?
Nors dauguma galvos svaigimo priežasčių vaikams yra paprastos ir laikinos, ypač jei svaigimas kartojasi ar pasireiškia kartu su kitais simptomais, būtina pasitarti su gydytoju.
7. Kokie metodai padeda nuo galvos svaigimo nėštumo metu?
Rekomenduojama vartoti daugiau skysčių, valgyti dažnai, bet mažomis porcijomis, judėti lėtai ir pakankamai ilsėtis. Esant stipriam ar ilgai trunkančiam galvos svaigimui būtina gydytojo priežiūra.
8. Kokie vaistai gali sukelti galvos svaigimą?
Kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai, antidepresantai, diuretikai ir kai kurie antibiotikai gali sukelti galvos svaigimą. Jei įtariate, kad vartojami vaistai sukelia šį simptomą, pasitarkite su gydytoju.
9. Ar galvos svaigimas ir apalpimas yra tas pats?
Galvos svaigimas ne visada sukelia apalpimą. Tačiau jei kartu su galvos svaigimu pasireiškia stiprus silpnumas, sąmonės netekimas ar griuvimas, gali būti rimta priežastis, todėl rekomenduojama skubi medicininė apžiūra.
10. Ar yra skirtumas tarp galvos svaigimo ir vertigo?
Taip. Galvos svaigimas apibūdina bendrą apsvaigimo ir pusiausvyros sutrikimo pojūtį. Vertigo – tai specifinis galvos svaigimo tipas, kai dominuoja jausmas, kad aplinka arba pats žmogus sukasi.
11. Ar galvos svaigimas gali būti psichologinis?
Taip, ilgalaikis ir stiprus stresas ar nerimas gali būti psichologinės galvos svaigimo priežastys.
12. Į ką atkreipti dėmesį norint išvengti galvos svaigimo?
Naudinga vartoti pakankamai skysčių, maitintis reguliariai ir subalansuotai, vengti staigių galvos judesių, rūpintis streso valdymu ir kontroliuoti lėtines ligas.
Šaltiniai
Pasaulio sveikatos organizacija (WHO), Vestibular Disorders: https://www.who.int/
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC), Dizziness and Vertigo: https://www.cdc.gov/
Amerikos otorinolaringologijos akademija – galvos ir kaklo chirurgija (AAO-HNS), Klinikinės praktikos gairės dėl gerybinio paroksizminio pozicinio vertigo.
Amerikos širdies asociacija (AHA), Dizziness, Vertigo, and Imbalance.
Mayo Clinic, Dizziness: Causes and Prevention.
Neurology (recenzuojamas žurnalas), Vertigo and dizziness: practice guideline update.