Ką turėtumėte žinoti apie migreną: apibrėžimas, tipai, simptomai ir valdymas

Kuo migrena skiriasi nuo kitų galvos skausmų?

Migrena yra galvos skausmo tipas, kuris gali prasidėti bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu, dažniausiai kartojasi ir kartais trunka valandas, o kartais ir dienas. Ji labiausiai paveikia darbingo amžiaus asmenis ir visame pasaulyje užima aukštas pozicijas tarp lėtinių ligų, sukeliančių funkcijų praradimą. Ypač dažnai pasitaiko moterims, palyginti su vyrais; įvairių tyrimų duomenimis, migrena nustatoma maždaug vienai iš penkių moterų ir vienam iš dvidešimties vyrų. Nors migrena gali prasidėti vaikystėje, dažniausiai ji prasideda paauglystėje, o dažnis su amžiumi, ypač po menopauzės, gali sumažėti.

Kokie yra migrenos klinikiniai požymiai?

Migrena yra neurologinis sindromas, kuris gali tęstis visą gyvenimą ir pasireiškia galvos skausmo priepuoliais, paūmėjančiais skirtingais laikotarpiais. Tipiškai priepuolio metu atsirandantis galvos skausmas gali būti lokalizuotas vienoje pusėje, dažniausiai vidutinio ar stipraus intensyvumo, pulsuojančio pobūdžio. Skausmą dažnai lydi pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai ir garsui. Kartais pacientai tarp priepuolių visiškai nejaučia skausmo.

Genetinis polinkis vaidina svarbų vaidmenį migrenos vystymesi. Asmenims, kurių šeimoje yra migrenos atvejų, rizika susirgti migrena padidėja. Tačiau ne tik genetiniai, bet ir aplinkos veiksniai turi įtakos šios ligos atsiradimui. Svarbu žinoti, kad migrena nėra grynai paveldima liga – įtakos turi tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai.

Kokios yra pagrindinės migrenos rūšys?

Klinikinėje praktikoje migrena skirstoma į dvi pagrindines grupes:

Migrena be auros: Tai dažniausia forma. Galvos skausmo priepuolis paprastai trunka 4–72 valandas. Skausmas dažniausiai yra vienpusis ir gali sustiprėti fizinio aktyvumo metu. Priepuolius gali lydėti jautrumas šviesai ar garsui.

Migrena su aura: Sudaro apie 10 % migrena sergančių pacientų. Prieš prasidedant galvos skausmui – dažniausiai likus maždaug valandai – pasireiškia laikini regos sutrikimai (zigzaginės linijos, šviesos blyksniai, regos lauko praradimai), dilgčiojimas, silpnumas, galvos svaigimas ar kalbos sutrikimai. Priepuoliai su aura ir be jos gali būti panašaus stiprumo.

Be šių, rečiau pasitaiko ir kitų potipių, tokių kaip lėtinė migrena (būdinga bent 15 galvos skausmo dienų per mėnesį, iš kurių 8 dienos – su migrenos požymiais), galimos migrenos ir kt.

Kodėl atsiranda migrena? Kokie yra ją sukeliantys veiksniai?

Nors migrenos priežastys nėra iki galo išaiškintos, manoma, kad liga atsiranda dėl funkcinių pokyčių tarp smegenų kraujagyslių ir nervų. Migrena sergančių asmenų centrinė nervų sistema yra jautresnė tam tikriems dirgikliams, o įvairūs vidiniai ar išoriniai veiksniai gali palengvinti priepuolių pradžią.

Genetiniai veiksniai vaidina vaidmenį migrenos atsiradime; ypač tiems, kurių šeimoje yra migrenos atvejų, rizika yra didesnė nei vidutiniškai visuomenėje. Be to, stresą, miego sutrikimus, hormoninius pokyčius, oro ir sezonų kaitą, tam tikrus maisto produktus ir gėrimus, aplinkos kvapus ar garsus galima laikyti individualiais migrenos priepuolių sukėlėjais.

Kaip atpažinti migrenos simptomus?

Migrena paprastai pasireiškia keturiais pagrindiniais etapais, kurie eina vienas po kito:

1. Prodromas:

Valandomis ar diena prieš priepuolį atsiranda įspėjamieji simptomai, tokie kaip lengvas dirglumas, nuotaikos svyravimai, apatija, miego ir apetito pokyčiai, sprando įsitempimas.

2. Auros etapas:

Nors ne kiekvienam migrena sergančiam pacientui pasireiškia, kai kuriems asmenims prieš galvos skausmą ar jam prasidedant gali būti laikini regos, jutimo ar neurologiniai sutrikimai (pavyzdžiui, šviesos blyksniai, regos lauko praradimai, tirpimas, dilgčiojimas ar net kalbos sunkumai). Auros simptomai dažniausiai trunka trumpiau nei valandą.

3. Skausmo (galvos skausmo) etapas:

Galvos skausmas dažniausiai jaučiamas vienoje galvos pusėje, yra pulsuojantis ir stiprus, tačiau gali apimti ir visą galvą. Skausmą dažnai lydi pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai, garsui ar net kvapams. Dažniausiai palengvėja ilsintis ar miegant tamsioje, tyloje aplinkoje. Šis etapas gali trukti valandas ar kelias dienas.

4. Postdromas:

Po skausmo sumažėjimo gali pasireikšti nuovargis, apsvaigimas, lengvas galvos skausmas ir koncentracijos sutrikimai, trunkantys kelias valandas ar dienas.

Kaip atskirti migreną ir tiksliai nustatyti diagnozę?

Migrenos diagnozė dažniausiai nustatoma kliniškai, remiantis tipiškais simptomais. Ypač svarbu išsiaiškinti priepuolių pradžios amžių, simptomų pobūdį ir lydinčius nusiskundimus. Dažniausiai nereikia vaizdinių ar laboratorinių tyrimų; tačiau jei įtariama kita priežastis ar reikia diferencinės diagnostikos, gali būti atliekami papildomi tyrimai. Diagnozei nustatyti rekomenduojama kreiptis į neurologą.

Kokie veiksniai sukelia migrenos priepuolius?

Kiekvienam žmogui sukeliantys veiksniai gali skirtis, tačiau dažniausiai pasitaikantys yra šie:

• Valgio praleidimas arba alkis

• Nereguliarus miegas

• Stresas

• Ryški šviesa, stiprus garsas ar intensyvūs kvapai

• Alkoholis (ypač raudonasis vynas)

• Tam tikri maisto produktai, tokie kaip šokoladas, perdirbta mėsa, fermentuoti sūriai

• Hormoniniai pokyčiai (pvz., menstruacijų laikotarpis)

• Oro pokyčiai, oro tarša

• Rūkymas ir pasyvus rūkymas

Šių veiksnių atpažinimas ir, kiek įmanoma, jų vengimas yra svarbus žingsnis mažinant priepuolių dažnį.

Kokia yra mitybos įtaka migrenai?

Yra žinoma, kad tam tikri maisto produktai susiję su migrenos priepuoliais. Nitratus turinti perdirbta mėsa, tokia kaip dešros, saliamis, vytinta mėsa; šokoladas; sūriai, kuriuose daug tiramino; kai kurie aromatizuoti ar šalti gėrimai; keptas riebus maistas gali sukelti galvos skausmą. Taip pat kavos, arbatos ar alkoholio kiekis gali turėti įtakos priepuolių rizikai. Todėl naudinga stebėti, kurie maisto produktai individualiai sukelia skausmą, ir imtis reikiamų priemonių.

Kokie gydymo metodai taikomi migrenos valdyme?

Nors nėra visiškai išgydančio migrenos gydymo, yra daug veiksmingų metodų, skirtų sumažinti priepuolių dažnį ir stiprumą bei pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymo taktika individualizuojama pagal paciento priepuolių dažnį, stiprumą ir gretutines sveikatos problemas.

Vaistinis gydymas

Migrenos gydymui vaistai skirstomi į dvi pagrindines grupes:

Ūminio priepuolio gydymas: Skiriamas siekiant sumažinti staiga prasidėjusį galvos skausmą ir lydinčius simptomus. Gydytojo rekomendacija gali būti skiriami paprasti analgetikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, triptanai ir kai kurie specifiniai migrenos gydymo būdai tinkamiems pacientams.

Profilaktinis (prevencinis) gydymas: Taikomas pacientams, kuriems per mėnesį pasireiškia du ar daugiau migrenos priepuolių, priepuoliai trunka ilgai arba stipriai veikia kasdienį gyvenimą. Šiai grupei priklauso beta adrenoblokatoriai, antidepresantai, antiepileptikai, kalcio kanalų blokatoriai ir botulino toksinas A tipo. Gydymas turi būti tęsiamas reguliariai ir kontroliuojamai.

Abiem atvejais vaistus būtina vartoti tik gydytojo priežiūroje ir nustatyta doze. Jei pasireiškia ryškus pykinimas ar vėmimas, gydytojas gali rekomenduoti ir antiemetinius vaistus.

Nevaistinis valdymas ir gyvenimo būdo pokyčiai

Gyvenimo būdo pokyčiai migrena sergantiems pacientams atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią priepuoliams:

• Reguliarūs ir kokybiški miego įpročiai

• Subalansuota ir sveika mityba

• Streso valdymas, atsipalaidavimo ir kvėpavimo technikos

• Reguliari fizinė veikla ir mankšta

• Sukeliančių veiksnių nustatymas ir, kiek įmanoma, jų vengimas

Taip pat yra tyrimų, rodančių, kad kai kurie papildai, tokie kaip magnis, B2 vitaminas, kofermentas Q10, gali būti naudingi kontroliuojant migreną. Tačiau šie produktai gali būti neveiksmingi visiems ir juos būtina vartoti tik pasitarus su specialistu. Renkantis augalinius ar kitus papildus, reikia atsižvelgti į galimą šalutinį poveikį, kepenų ir kitų organų sveikatą.

Į ką atkreipti dėmesį siekiant išvengti migrenos priepuolių?

Norėdami sumažinti priepuolių dažnį, galite atkreipti dėmesį į šiuos patarimus:

• Venkite ilgalaikio bado ir stenkitės nepraleisti valgymų.

• Išlaikykite miego režimą, venkite per ilgo ar per trumpo miego.

• Skirkite laiko atsipalaidavimui, jogai ar kvėpavimo pratimams, kad išvengtumėte streso.

• Jei įmanoma, venkite aplinkos veiksnių, tokių kaip oro pokyčiai, pietinis vėjas, dirginančių kvapų ar intensyvios šviesos.

• Veskite įtariamų maisto produktų sąrašą ir sudarykite savo asmeninį trigerių sąrašą.

• Ribokite alkoholio ir tabako vartojimą bei stenkitės vengti tabako dūmų.

Migrenos valdymas ir specialisto pagalbos svarba

Reikia nepamiršti, kad negydoma arba netinkamai valdoma migrena gali žymiai sumažinti gyvenimo kokybę. Jei simptomai dažnėja arba apsunkina kasdienį gyvenimą, tinkamiausias sprendimas yra kreiptis į neurologą. Specialisto įvertinimas leidžia pasinaudoti individualizuotu gydymu ir rekomendacijomis, skirtomis migrenai.

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Ar migrena gali būti išgydoma?

Nors migrena nėra visiškai išgydoma liga, tinkamas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali žymiai sumažinti priepuolių dažnį ir stiprumą. Dauguma pacientų gali palengvinti simptomus laikydamiesi specialisto rekomendacijų.

2. Ar migrena susijusi su smegenų naviku?

Ne, migreniniai galvos skausmai paprastai nėra susiję su smegenų navikais. Tačiau jei galvos skausmas staiga pasikeičia, atsiranda naujas stiprus skausmas, neurologiniai simptomai ar kitokie nusiskundimai, būtina pasitarti su gydytoju.

3. Ar migrena su aura yra pavojingesnė?

Migrena su aura paprastai nėra pavojingesnė nei migrena be auros. Tačiau retkarčiais auros metu gali pasireikšti laikinas regėjimo praradimas ar kalbos sutrikimai. Gydytojo stebėsena yra svarbi.

4. Ar migrena gali pasireikšti vaikams?

Taip, migrena gali prasidėti ir vaikystėje. Tačiau simptomai kartais gali skirtis ir vaikams diagnozuoti migreną gali būti sunkiau. Įtariant migreną vaikams, būtinas specialisto įvertinimas.

5. Kas sukelia migrenos priepuolius?

Stresas, miego sutrikimai, praleisti valgiai, tam tikri maisto produktai ir gėrimai, hormonų pokyčiai, per ryški šviesa, aplinkos kvapai ir garsai, oro pokyčiai yra pagrindiniai žinomi trigeriai.

6. Kokio maisto reikėtų vengti sergant migrena?

Rekomenduojama vengti perdirbtų mėsos gaminių, fermentuotų sūrių, šokolado, kai kurių alkoholio rūšių, riebių ir keptų patiekalų, maisto produktų, kuriuose daug nitratų ar tiramino.

7. Ar migrena sukelia ilgalaikę žalą?

Migrena nesukelia ilgalaikės rimtos organų žalos; tačiau negydoma gali žymiai pabloginti gyvenimo kokybę.

8. Ar turiu nuolat vartoti vaistus?

Turėtumėte vartoti gydytojo paskirtus vaistus nustatyta doze ir laikotarpiu. Venkite staigių pokyčių ir prieš nutraukdami vaistus būtinai pasitarkite su gydytoju.

9. Ar maisto papildai padeda nuo migrenos?

Yra duomenų, kad kai kurie papildai, tokie kaip magnis, B2 vitaminas, kofermentas Q10, gali būti naudingi, tačiau juos vartoti reikėtų tik pasitarus su gydytoju.

10. Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jei galvos skausmas staiga ir stipriai pasikeičia, atsiranda sąmonės netekimas, vėmimas, dvejinimasis akyse, vaikščiojimo ar pusiausvyros sutrikimai, turėtumėte kreiptis į gydymo įstaigą.

11. Ar mankšta padeda nuo migrenos?

Reguliari lengva mankšta gali būti naudinga bendrai sveikatai ir migrenos kontrolei. Tačiau intensyvi mankšta kartais gali sukelti priepuolius, todėl mankštos režimą sudarykite pasitarę su gydytoju.

Šaltiniai

• Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) — Headache disorders: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/headache-disorders

• Tarptautinė galvos skausmo draugija (IHS) — The International Classification of Headache Disorders

• Amerikos migrenos fondas — Migrenos apžvalga

• Amerikos neurologijos akademija — Migrenos gairės

• Silberstein SD ir kt. "Migrenos prevencija." The Lancet, 2017.

• The Global Burden of Disease Study, The Lancet, 2017.