Nesąžiningumas išteklių paskirstyme, badas
Gerbiamas skaitytojau,
Kol skaitai šį tekstą, pasaulyje kas 4 sekundes nuo bado ar su badu susijusių priežasčių miršta vienas žmogus. Šiuo tekstu tu ir aš kartu atkreipsime dėmesį į šiuos praradimus, mokysimės, kad vartodami išteklius turime tai daryti taupiai ir dalijimosi sąmoningumu.
Mirties nuo bado formulė paprasta: pasaulyje yra pakankamai išteklių ir yra žmonių, kuriems jų reikia. Jei norima, yra ir žmonių bei darbo jėgos, galinčių sukurti šiuos išteklius bendromis pastangomis. Tačiau nėra būtinos kumuliacinės pastangos šiai problemai spręsti. Yra kliūčių, trukdančių ištekliams pasiekti žmogų; todėl ištekliai nepasiekia žmogaus ir žmogus miršta.
Didžioji dalis mirčių nuo bado kyla ne dėl gamybos stokos, o dėl paskirstymo, prieinamumo ir sisteminių problemų. Badas atneša korupciją, chaosą, socialinį irimą.
Karo, politinės krizės, politika, status quo, kuris nenori, kad ši sistema būtų pakeista, antžmogiška religija ir politika, savanaudiškumas, žmogaus, kuris eina be kliūčių, puikybė, nesuprantanti krentančio žmogaus – visa tai galime laikyti šių problemų priežastimis.
Vis dėlto visi žmonės visatoje yra lygūs. Kiekvieno žmogaus teisė į gyvenimą yra šventa.
Mirtis nuo bado yra visuomeninė žmogžudystė. Kiekvienas visuomenės narys yra vienodai atsakingas už šias mirtis.
Pasaulyje yra 197 šalys. Besivystančiame pasaulyje pagrindinių poreikių gamyba ir jų paskirstymas stokojantiems žmonėms be diskriminacijos yra mūsų žmogiškoji atsakomybė ir įmanoma tik su valią turinčiais žmonėmis.
Taigi, ką galime padaryti?
Ar galime savo gatvėse, miestuose, kaimuose, regionuose savo sąmoningumą paversti veiksmais? Tai problema, kurios vienas žmogus lengvai neišspręs, bet kurią galima lengvai išspręsti kiekvieno indėliu.
Ką galime padaryti individualiai;
1- Mažinti švaistymą
Kiekvienas kąsnis, kurį dedame į lėkštę, kiekvienas be reikalo išlietas vandens lašas reiškia trūkstamą kąsnį ar lašą kitame pasaulio krašte. Vartojimas pagal poreikį turės didesnį poveikį, nei manome.
2- Įgyti sąmoningus vartojimo įpročius,
Vietoje neplanuotų pirkinių turime pirkti pagal poreikį. Tokie vartojimo įpročiai skatins gamybą pagal poreikį.
3- Didinti maisto dalijimąsi,
Gaminti tiek, kiek reikia, arba dalintis pagamintu maistu, nors atrodo nedidelis skirtumas, skatins solidarumo kultūrą ir užtikrins efektyvų išteklių naudojimą.
4- Remti patikimas nevyriausybines organizacijas,
Remiant patikimas pagalbos organizacijas galima tiesiogiai prisidėti prie daugelio žmonių galimybės gauti išteklius.
Kurti sąmoningumą:
Dalintis šiuo tekstu, kalbėti, pasakoti... Kartais didžiausias pokytis prasideda nuo idėjos pasklidimo.
Ką galime padaryti visuomeniniu ir pasauliniu mastu?
Maisto paskirstymo sistemų tobulinimas
Didelė dalis pasaulyje pagaminto maisto išmetama, o milijonai žmonių lieka alkani.
Karo ir krizių mažinimas:
Badas dažnai auga karo šešėlyje. Vietoje tarpžemyninių balistinių raketų turėtume kurti tarpžemyninius maisto tiekimo tinklus.
Žemės ūkio ir gamybos politikos stiprinimas:
Vietos gamintojų rėmimas, tvarios žemdirbystės plėtra užtikrins ilgalaikius sprendimus.
Tarptautinis bendradarbiavimas:
Badas yra pasaulinė problema; jos sprendimas taip pat turi būti pasaulinis. Turi būti užtikrinta šalių koordinacija, kiekviena valstybė turi skirti tam tikrus išteklius ir darbo jėgą kovai su pasauliniu badu.
Turi būti sukurta visuotinė maisto tiekimo grandinė. Visi pasaulio žmonės turi rūpintis stokojančiais, tais, kurie negali būti įtraukti į darbo jėgą, tais, kurie negali dirbti.
Visuotinės maisto ir gamybos centro (Hub) modelis
Šis modelis sukurtas tam, kad žmonėse pažadintų gražų jausmą, utopinę svajonę.
Pagrindinė modelio koncepcija: „Global Production Node (GPN)“
Pagal šį modelį kiekviena šalis savo teritorijoje turi įkurti standartinį gamybos mazgą (hub). Šie hub'ai turi būti tarpusavyje sujungti, moduliniai ir atitikti visuotinį standartą.
Pavyzdinė centro (Hub) struktūra – 5 gamybos sluoksniai
Kiekvienas GPN hub'as susideda iš šių 5 privalomų gamybos vienetų:
Vienetas | Turinys | Tikslinis rezultatas |
|---|---|---|
Žemės ūkio vienetas | Grūdai, daržovės, ankštiniai | Pagrindinis maistas |
Gyvulininkystės vienetas | Paukštininkystė, galvijai, bitininkystė | Baltymai, pienas, medus |
Tekstilės vienetas | Medvilnė, vilna, siūlai, siuvimas | Drabužiai, užklotai |
Energijos vienetas | Saulė, vėjas, biodujos | Centro (hub) energija |
Sandėliavimo ir paskirstymo vienetas | Šaltos grandinės, pakavimas | Pristatymas stokojantiems |
(Sluoksnių skaičių galima padidinti.)
Pavyzdinis žemės paskirstymo modelis
Kiekviena valstybė pagal dalyvavimo galimybes savo žemę paskirsto taip:
Bendra paskirta žemė → 100%
├── 40% → Žemės ūkis (grūdai, daržovės, vaisiai)
├── 25% → Gyvulininkystė (ganyklos + tvartai)
├── 15% → Tekstilės žaliava (medvilnė, linai)
├── 10% → Energijos gamyba (saulės panelės, vėjo turbinos)
└── 10% → Logistika, sandėliavimas, perdirbimo centras
Kas ką daro šiame modelyje?
Darbingų asmenų,
Dirba centre (hub) už atlygį/savanoriškai
Už gamybos perteklių prisideda prie pasaulinio fondo
Asmenys, gaunantys išteklius, nustatomi.
Įtraukiami į vartotojų fondą
Jų dalis automatiškai paskirstoma iš gamybos fondo
Valstybės
Skiria žemę, kuria infrastruktūrą
Prižiūri savo centrą (hub)
Įvykdo savo įnašo kvotą pasauliniam fondui
Pasaulinė koordinavimo sistema

Kiekvienas centras (hub) tiek gamina, tiek gauna
Perteklinė gamyba → siunčiama į pasaulinį fondą
Trūkstamas regionas → gauna iš fondo
Standartizavimo principai
Fizinis standartas — ta pati modulinė struktūra, tie patys matmenys
Gamybos standartas — tos pačios sėklų kategorijos, tie patys priežiūros protokolai
Duomenų standartas — gamyba/vartojimas skaitmeniniu būdu fiksuojami
Paskirstymo standartas — pakavimas, ženklinimas, šaltos grandinės taisyklės
Priežiūros standartas — tarptautinė stebėtojų rotacija
Kvotos apskaičiavimas
Valstybės kvota = (Gyventojų skaičius × Vienam asmeniui tenkanti gamybos norma) + Pasaulinio fondo dalis
Pasaulinio fondo dalis = papildomas įnašas, proporcingas BVP
Turtingos šalys prisideda daugiau; silpnesnės šalys gali mažiau gaminti ir daugiau gauti
r.Modelio Stipriosios Pusės
Kartojamas — ta pati schema taikoma visur
Mastelis — maža šalis įkuria mažą centrą, didelė šalis įkuria didelį centrą
Savarankiškas — kiekvienas centras savarankiškai gamina energiją, nėra priklausomas nuo išorės
Teisingas — indėlis nustatomas pagal pajėgumą, paskirstymas pagal poreikį
Skaidrus — visi duomenys skaitmeniniai, audituojami
Paskutinis Žodis
Badas nėra likimas.
Badas yra išsprendžiama problema.
Ir svarbiausia, badas nėra pasirinkimas; tačiau jo ignoravimas yra pasirinkimas.
Mažas pokytis, kurį padarysi šiandien,
gali paliesti žmogaus gyvenimą rytoj.
Atmink:
Pasaulis yra pakankamai didelis visiems…