Kas yra storosios žarnos (žarnyno) vėžys? Kokie yra jo simptomai? Kokios yra jo priežastys?
Gaubtinės žarnos (žarnyno) vėžys: simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymo metodai
Gaubtinės žarnos vėžys – tai rimta liga, išsivystanti storosios žarnos ir tiesiosios žarnos srityje, paveikianti svarbią virškinimo sistemos dalį. Dažniausiai atsiranda, kai žarnyno paviršiuje susiformavę polipai laikui bėgant supiktybėja. Ligos simptomai, priežastys ir gydymas gali skirtis priklausomai nuo vėžio stadijos ir bendros paciento sveikatos būklės. Ankstyva diagnostika, kaip ir visų vėžio tipų atveju, suteikia reikšmingą pranašumą kovojant su gaubtinės žarnos vėžiu.
Kas yra gaubtinės žarnos (žarnyno) vėžys?
Gaubtinės žarnos vėžys išsivysto storojoje žarnoje ir yra vienas dažniausių vėžio tipų pasaulyje. Dažniausiai ši liga nustatoma vyresniems nei 50 metų asmenims, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Kalbant apie storosios žarnos sandarą, ji yra apie 1,5–2 metrų ilgio ir susideda iš dviejų pagrindinių dalių: gaubtinės žarnos ir tiesiosios žarnos. Tiesioji žarna – tai paskutinė storosios žarnos dalis, esanti arčiausiai išangės, kurioje išmatos kaupiamos prieš pašalinimą iš organizmo. Gaubtinė žarna – tai plati žarnos dalis prieš tiesiąją žarną. Maisto medžiagos, patekusios iš plonosios žarnos į gaubtinę žarną, čia netenka vandens ir mineralų, o atliekos kaupiamos tiesiojoje žarnoje.
Gaubtinės žarnos vėžys prasideda storosios žarnos vidinį paviršių dengiančioje gleivinės sluoksnio ląstelėse.
Gaubtinės žarnos anatomija
Vėžys dažniausiai nustatomas šiose srityse:
Sigminė gaubtinė žarna (S formos paskutinė dalis) : Storosios žarnos dalis, jungianti ją su tiesiąja žarna. Tai dažniausiai pažeidžiama sritis. Kadangi čia išmatos tampa kietesnės, ląstelės ilgiau kontaktuoja su atliekomis, todėl rizika didėja.
Tiesioji žarna : Arčiausiai išangės esanti gaubtinės žarnos dalis. Vėžys, išsivystęs šioje srityje, vadinamas tiesiosios žarnos vėžiu, tačiau dažniausiai apibendrinamas kaip „kolorektalinis vėžys“.
Kylanti (dešinioji) gaubtinė žarna : Tai pirmoji sritis, į kurią patenka iš plonosios žarnos atėjusios skystos atliekos. Čia išsivystę navikai dažniausiai pasireiškia vėlai, nes išmatos vis dar yra skystos. Todėl dešiniosios gaubtinės žarnos vėžys dažnai nustatomas vėlyvoje stadijoje.
Skersinė (transversinė) gaubtinė žarna : Horizontali dalis, jungianti dešiniąją ir kairiąją gaubtinę žarną. Vėžys gali išsivystyti ir čia, tačiau rečiau nei kitose srityse.
Leidžiančioji (kairioji) gaubtinė žarna: Tai dalis, kuria atliekos juda link išangės. Navikai šioje srityje dažniausiai pasireiškia vidurių užkietėjimu, išmatų skersmens sumažėjimu, kraujavimu kaip ankstyvais simptomais.
Apie 40–50 % atvejų vėžys nustatomas sigminėje gaubtinėje žarnoje ir tiesiojoje žarnoje, apie 20 % – kylančioje (dešiniojoje) gaubtinėje žarnoje, likusieji – skersinėje (transversinėje) ir leidžiančioje (kairiojoje) gaubtinės žarnos dalyse.
Kas yra kolorektalinis vėžys?
Kolorektalinis vėžys apima tiek gaubtinės žarnos, tiek tiesiosios žarnos vėžį. Jis išsivysto apatinėje virškinimo sistemos dalyje dėl nenormalaus ląstelių dauginimosi. Dažniausiai susiformuoja iš gerybinių polipų, kurie laikui bėgant supiktybėja. Anksti nustačius kolorektalinį vėžį, gydymo sėkmės tikimybė žymiai padidėja.
Kokie yra gaubtinės žarnos vėžio simptomai?
Dažniausiai ankstyvoje stadijoje gaubtinės žarnos vėžys nesukelia ryškių nusiskundimų. Simptomai dažniausiai pasireiškia augant navikui ir gali būti šie:
Pilvo skausmas arba spazmai
Ilgalaikis viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar išmatų formos pokyčiai
Kraujas išmatose arba tamsios (deguto spalvos) išmatos
Neaiškios kilmės svorio kritimas
Nuolatinis nuovargis ir silpnumas
Pilvo pūtimas ar pilnumo jausmas
Šie simptomai gali būti ir kitų sveikatos sutrikimų požymis. Todėl ypač esant nuolatiniams ar nepaaiškinamiems nusiskundimams svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Gaubtinės žarnos vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Nors tiksli gaubtinės žarnos vėžio priežastis nėra žinoma, nustatyti įvairūs rizikos veiksniai:
Amžius: Rizika didėja vyresniems nei 50 metų asmenims.
Šeimos anamnezė: Rizika didesnė tiems, kurių pirmos eilės giminaičiams buvo diagnozuotas gaubtinės žarnos vėžys; tokiu atveju rekomenduojama anksčiau pradėti patikrą.
Polipai: Žarnyno sienelėje susiformavę polipai laikui bėgant gali supiktybėti, todėl svarbu juos nustatyti ir gydyti.
Genetiniai sutrikimai: Paveldimi sindromai, ypač LYNCH sindromas (HNPCC), gali padidinti riziką.
Uždegiminės žarnyno ligos: Lėtinės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga ir opinis kolitas, didina riziką.
Gyvensena: Mažas skaidulų kiekis, daug riebalų turinti mityba, antsvoris (nutukimas), fizinio aktyvumo stoka, rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas didina riziką.
Tam tikros sveikatos būklės: 2 tipo diabetas taip pat didina gaubtinės žarnos vėžio riziką.
Kaip diagnozuojamas gaubtinės žarnos vėžys?
Šiuolaikinėje gaubtinės žarnos ir tiesiosios žarnos navikų diagnostikoje pirmenybė teikiama endoskopiniams metodams. Standartinis metodas – kolonoskopija, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti žarnyno vidinį paviršių ir pašalinti įtartinus polipus. Galutinei diagnozei patvirtinti atliekama biopsija (paimamas įtartinos srities audinys patologiniam tyrimui). Išplitusio naviko ar metastazių rizikai įvertinti gali būti naudojama kompiuterinė tomografija (KT) ar kiti vaizdiniai tyrimai. Slapto kraujo išmatose testas taip pat dažnai naudojamas kaip patikros priemonė.
Gaubtinės žarnos vėžio stadijos ir simptomai pagal stadijas
0 stadija (karcinoma in situ): Vėžys dar apsiriboja žarnyno vidiniu paviršiumi. Dažniausiai simptomų nebūna.
1 stadija: Vėžys yra žarnyno sienelės vidiniuose sluoksniuose. Gali pasireikšti lengvas pilvo skausmas, išmatų įpročių pokyčiai ar nedidelis kraujo kiekis išmatose.
2 stadija: Navikas gali išplisti už žarnyno sienelės, bet dar nėra išplitęs į limfmazgius. Gali būti pilvo skausmas, ryškūs žarnyno įpročių pokyčiai, svorio kritimas ir pilvo pūtimas.
3 stadija: Vėžys išplitęs į artimiausius limfmazgius. Pilvo skausmas, silpnumas, apetito stoka ir kraujas išmatose tampa ryškesni.
4 stadija: Vėžys išplitęs į tolimus organus, pvz., kepenis ar plaučius (metastazės). Gali pasireikšti stiprus nuovargis, užsitęsęs pilvo skausmas, žarnyno nepraeinamumas ir greitas svorio kritimas.
Kodėl atsiranda gaubtinės žarnos vėžys?
Gaubtinės žarnos vėžio vystymosi procesas dažniausiai prasideda nuo gerybinių polipų, kurie laikui bėgant supiktybėja. Svarbų vaidmenį atlieka genetiniai pokyčiai ląstelėse, tačiau reikšmingi ir aplinkos bei gyvenimo būdo veiksniai. Nors negalima įvardyti vienos konkrečios priežasties, vengiant rizikos veiksnių ir dalyvaujant patikros programose galima sumažinti riziką.
Per kiek laiko išsivysto gaubtinės žarnos vėžys?
Gaubtinės žarnos vėžys dažniausiai vystosi lėtai, per daugelį metų. Polipo virtimas vėžiu vidutiniškai užtrunka 10–15 metų. Todėl reguliarūs patikros tyrimai, ypač rizikos grupėms, yra gyvybiškai svarbūs.
Gaubtinės žarnos vėžio tipai
Dauguma gaubtinės žarnos vėžio atvejų yra adenokarcinomos; šie navikai kyla iš žarnyno vidinį paviršių dengiančių liaukinių ląstelių. Rečiau pasitaiko limfoma, sarkoma, karcinoidiniai ar virškinamojo trakto stromos navikai (GIST). Skirtingų navikų tipų diagnostika ir gydymas gali skirtis.
Gaubtinės žarnos vėžio gydymo metodai
Gydymas individualiai planuojamas atsižvelgiant į ligos stadiją, bendrą paciento būklę ir naviko ypatybes. Ankstyvoje stadijoje dažniausiai pakanka chirurginio gydymo – siekiama pašalinti polipus ir vėžinį audinį. Pažengusiais atvejais taikoma chemoterapija, kartais radioterapija, o kai kuriems pacientams – taikinių terapija ar imunoterapija. Gydymą ir stebėseną turi vykdyti specializuota komanda.
Gaubtinės žarnos vėžio operacija
Chirurginis gydymas yra pagrindinis gaubtinės žarnos vėžio gydymo metodas. Atliekama operacija priklauso nuo naviko vietos ir išplitimo; ankstyvose stadijose gali būti pašalinamas tik polipas, o pažengusiais atvejais atliekama dalinė kolektomija (pašalinama dalis gaubtinės žarnos kartu su artimiausiais limfmazgiais). Operacijos apimtis ir paciento atsigavimo eiga priklauso nuo ligos stadijos ir individualių veiksnių.
Galimos gaubtinės žarnos vėžio operacijos rizikos
Kaip ir kiekvienos chirurginės procedūros atveju, storosios žarnos vėžio operacijos taip pat gali turėti tam tikrų rizikų ir komplikacijų. Tarp jų gali būti kraujavimas, organų pažeidimas (pavyzdžiui, šlapimo takų, šlapimo pūslės, blužnies, kepenų, kasos ar žarnyno), žarnyno siūlių išsiskyrimas, infekcija chirurginėje srityje ir nervų pažeidimas. Šios rizikos stengiamasi sumažinti atidžiai stebint pacientą prieš ir po operacijos.
Į ką reikia atkreipti dėmesį po operacijos
Po operacijos pacientui gali pasireikšti lengvas ar vidutinio stiprumo skausmas, kartais infekcija ar kraujavimas. Skausmui malšinti vartojami gydytojo paskirti vaistai, o infekcijos rizikai mažinti gali būti skiriami antibiotikai. Kraujotaką svarbu skatinti judesiu (pavyzdžiui, ankstyva mobilizacija ir pratimai) bei užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, kad būtų išvengta komplikacijų. Reikia laikytis gydytojo rekomendacijų ir atkreipti dėmesį į mitybos patarimus sveikimo laikotarpiu.
Gijimo procesas ir buvimo ligoninėje trukmė
Po storosios žarnos vėžio operacijos vidutinė hospitalizacijos trukmė gali būti 5–10 dienų. Net ir išrašius iš ligoninės, gijimas gali užtrukti vieną ar du mėnesius. Šiuo laikotarpiu svarbu laikytis mitybos rekomendacijų, reguliariai vartoti vaistus ir nepraleisti kontrolinių vizitų, kad procesas vyktų sklandžiai.
Ką galima padaryti norint apsisaugoti nuo storosios žarnos vėžio?
Svarbūs apsauginiai veiksniai yra skaidulų gausi ir subalansuota mityba, pakankamas kalcio ir vitamino D vartojimas, sveiko svorio palaikymas, reguliarus fizinis aktyvumas, vengimas rūkyti ir piktnaudžiauti alkoholiu. Ypač po 50 metų svarbu reguliariai atlikti patikros testus, nes tai leidžia anksti nustatyti ligą ir pagerinti sveikatos rezultatus.
Kas yra rizikos grupėje dėl storosios žarnos vėžio?
Pasauliniu mastu storosios žarnos vėžys dažniau nustatomas vyresniems nei 50 metų asmenims. Asmenims, kurių šeimoje yra buvę kolorektalinio vėžio atvejų, rekomenduojama reguliariai tikrintis nuo jaunesnio amžiaus. Įvairūs tyrimai parodė, kad mažai skaidulų ir daug baltymų turinti mityba, vitamino D trūkumas ir tokios sveikatos problemos kaip diabetas taip pat didina riziką.
Kur dažniausiai jaučiamas storosios žarnos vėžio skausmas?
Jis gali būti jaučiamas apatinėje ar šoninėje pilvo dalyje, kartais kaip labiau išplitęs pilvo skausmas.
Ar teigiamas išmatų tyrimas rodo storosios žarnos vėžį?
Teigiamas slapto kraujo išmatose tyrimas gali rodyti kraujavimą žarnyne, įskaitant ir storosios žarnos vėžį. Tiksliai diagnozei nustatyti reikalingi tolimesni tyrimai.
Ar storosios žarnos vėžys nustatomas ultragarsu?
Ultragarsas dažniausiai nėra pakankamas tiesioginiam žarnyno vėžio nustatymui. Diagnozei nustatyti efektyvesni metodai yra kolonoskopija ir KT.
Ar storosios žarnos vėžio operacija yra rizikinga?
Kaip ir kiekvienos chirurginės procedūros atveju, yra tam tikra rizika, tačiau patyrusi komanda ir tinkama priežiūra gali šią riziką sumažinti.
Į kokį skyrių kreiptis dėl storosios žarnos (žarnyno) vėžio?
Bendrosios chirurgijos ir/arba gastroenterologijos skyriai yra specializuotos sritys, į kurias reikia kreiptis diagnozei ir gydymui.
Kiek trunka storosios žarnos vėžio operacija?
Priklausomai nuo vėžio vietos ir išplitimo, ji gali trukti vidutiniškai 2–3 valandas.
Ar storosios žarnos vėžys gali būti gydomas vaistais?
Vėlyvose stadijose gali būti taikomas gydymas vaistais, pavyzdžiui, chemoterapija. Tačiau ankstyvoje stadijoje pagrindinis gydymo būdas yra chirurgija.
Ar storosios žarnos vėžys yra genetinis?
Asmenims, kurių šeimoje yra buvę storosios žarnos vėžio atvejų, dėl genetinio polinkio rizika yra didesnė, tačiau ne visi atvejai yra genetiniai.
Ar storosios žarnos vėžys gali pasikartoti?
Po gydymo svarbu reguliariai tikrintis. Kai kuriais atvejais liga gali pasikartoti, todėl būtina laikytis gydytojo rekomendacijų.
Ar storosios žarnos vėžys ir tiesiosios žarnos vėžys yra tas pats?
Nors storosios ir tiesiosios žarnos vėžiai turi panašių savybių, gydymas ir požiūris gali skirtis priklausomai nuo jų vietos. Abu kartu vadinami „kolorektaliniu vėžiu“.
Šaltiniai
Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) – Kolorektalinio vėžio informacinis puslapis
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/colorectal-cancer
Amerikos vėžio draugija (American Cancer Society) – Kolorektalinio vėžio gairės
Europos medicininės onkologijos draugija (ESMO) – Kolorektalinio vėžio klinikinės praktikos gairės
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) – Kolorektalinio vėžio informacija
The Lancet, New England Journal of Medicine – Naujausi tyrimai apie kolorektalinį vėžį
Priėjome prie mūsų straipsnio pabaigos. Galbūt jūs arba jums artimas žmogus susidūrė su šia liga.
Visata, kaip savyje talpina gėrį ir blogį; grožį ir bjaurumą; Leilą ir Mečnuną, taip pat talpina ir ligą, ir išgijimą.
Tegul tai, ką sutiksite, bus jūsų kelio kitas sustojimas – išgijimo stotelė.
Žinios yra galia. Kiekvienos ligos atveju kiekvienas žingsnis, žengtas su žiniomis, bus gražiausias kelias į viltį.
Linkiu jums ir jūsų artimiesiems sveikų metų…