Kas yra širdies priepuolis? Kokie yra jo simptomai ir priežastys? Kaip jis gydomas taikant šiuolaikinius metodus?
Kokios yra širdies smūgio simptomai ir priežastys? Kokie yra naujausi gydymo metodai?
Širdies smūgis yra būklė, kai širdies raumuo lieka be gyvybiškai svarbaus deguonies ir maistinių medžiagų, todėl reikalinga skubi medicininė pagalba. Mediciniškai vadinamas miokardo infarktu, dažniausiai atsiranda dėl staigaus širdį maitinančių vainikinių arterijų užsikimšimo. Šis užsikimšimas įvyksta, kai ant kraujagyslių sienelių susikaupusios riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų plokštelės įtrūksta arba kai susidaręs kraujo krešulys visiškai ar iš dalies užblokuoja kraujagyslę. Ankstyva diagnostika ir gydymas leidžia sumažinti širdžiai padarytą žalą iki minimumo.
Širdies smūgio apibrėžimas ir pagrindinės priežastys
Širdies smūgis – tai būklė, kai širdies raumuo negauna pakankamai deguonies, todėl širdies audinys pažeidžiamas. Dažniausiai tai yra vainikinių arterijų susiaurėjimo arba staigaus užsikimšimo pasekmė. Ant kraujagyslių sienelių susikaupusios plokštelės laikui bėgant gali susiaurinti kraujagyslę, o jai įtrūkus, prisidėjus kraujo krešuliui, kraujo tekėjimas į širdies raumenį gali staiga nutrūkti. Jei užsikimšimas greitai nepašalinamas, širdies raumuo gali būti negrįžtamai pažeistas, sumažėja širdies siurbimo galia, t. y. išsivysto širdies nepakankamumas. Širdies smūgis visame pasaulyje išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių. Daugelyje šalių širdies smūgis sukelia daug daugiau mirčių nei eismo įvykiai.
Dažniausi širdies smūgio simptomai
Širdies smūgio simptomai gali skirtis priklausomai nuo asmens ir pasireikšti neaiškiais požymiais. Dažniausi simptomai yra šie:
Skausmas ar diskomfortas krūtinėje: spaudimo, veržimo, deginimo ar sunkumo pojūtis krūtinės viduryje; kartais plinta į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą ar pilvą.
Dusulys: gali pasireikšti kartu su krūtinės skausmu arba atskirai.
Prakaitavimas: ypač būdingas šaltas ir gausus prakaitavimas.
Silpnumas ir nuovargis: prieš krizę gali didėti nuovargis, ypač dažnai pasitaiko moterims.
Svaigulys arba apsvaigimo pojūtis
Pykinimas, vėmimas ar virškinimo sutrikimai
Palpitacijos, nesusijusios su fizine veikla ir nepraeinančios
Širdies plakimo padažnėjimas ar nereguliarumas
Skausmas nugaroje, petyje ar viršutinėje pilvo dalyje, ypač dažniau pasitaiko moterims.
Be priežasties atsirandantis kosulys ar kvėpavimo sutrikimai
Patinimas kojose, pėdose ar kulkšnyse (dažniau vėlyvose stadijose) Šie simptomai kartais gali būti lengvi, kartais labai stiprūs. Ypač jei krūtinės skausmas ir dusulys trunka ilgiau nei kelias minutes ar kartojasi, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.
Širdies smūgio simptomai skirtingose grupėse
Moterims ir jauniems žmonėms širdies smūgis kartais gali pasireikšti be klasikinio krūtinės skausmo. Moterims dažniau pasireiškia silpnumas, nugaros skausmas, pykinimas, miego sutrikimai ir nerimas kaip netipiniai simptomai. Vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiems diabetu skausmo pojūtis gali būti silpnesnis, vietoj jo pirmu simptomu gali būti staigus silpnumas ar dusulys.
Naktį ar miego metu jaučiamas krūtinės diskomfortas, palpitacijos, šaltas prakaitavimas ir staigus pabudimas taip pat gali būti su miego sutrikimais susijusio širdies smūgio požymiai.
Kokie yra pagrindiniai širdies smūgį sukeliantys rizikos veiksniai?
Širdies smūgio išsivystymui įtakos turi daugybė rizikos veiksnių, kurie dažnai pasireiškia kartu. Dažniausi rizikos veiksniai:
Rūkymas ir tabako gaminių vartojimas
Padidėjęs cholesterolis (ypač padidėjęs MTL cholesterolis)
Aukštas kraujospūdis (hipertenzija)
Diabetas (cukrinis diabetas)
Nutukimas ir fizinis neaktyvumas
Nesubalansuota mityba (daug sočiųjų ir transriebalų, mažai skaidulų)
Ankstyvas širdies ligų atvejis šeimoje
Stresas ir lėtinis psichologinis spaudimas
Amžiaus didėjimas (rizika didėja su amžiumi)
Vyrų lytis (tačiau po menopauzės rizika padidėja ir moterims) Kai kurie laboratoriniai rodikliai (pvz., C-reaktyvus baltymas, homocisteinas) taip pat gali rodyti padidėjusią riziką. Šiuolaikinėje medicinoje asmenims, turintiems nutukimo problemų, kai kurie chirurginiai ir intervenciniai metodai kartu su gyvenimo būdo pokyčiais padeda sumažinti riziką.
Kaip diagnozuojamas širdies smūgis?
Pats svarbiausias žingsnis diagnozuojant širdies smūgį – stebėti paciento nusiskundimus ir kliniką. Toliau atliekami šie pagrindiniai tyrimai:
Elektrokardiograma (EKG): krizių metu parodo širdies elektrinio aktyvumo pokyčius.
Kraujo tyrimai: ypač troponino ir kitų iš širdies raumens išsiskiriančių fermentų bei baltymų padidėjimas patvirtina diagnozę.
Echokardiografija: įvertina širdies raumens susitraukimo jėgą ir judėjimo sutrikimus.
Esant reikalui, papildomai gali būti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas.
Koronarinė angiografija: atliekama tiksliam kraujagyslių užsikimšimų ir susiaurėjimų nustatymui bei tuo pačiu metu gydymui. Jei reikia, intervencijos metu kraujagyslė gali būti atverta balionine angioplastika ar stentu.
Pirmieji veiksmai ištikus širdies smūgiui
Asmeniui pajutus širdies smūgio simptomus, laikas yra kritiškai svarbus. Tokiu atveju reikia atlikti šiuos pagrindinius veiksmus:
Nedelsiant kviesti skubiąją medicinos pagalbą (skambinti greitajai pagalbai ar į ligoninės priėmimo skyrių)
Asmuo turi ramiai atsisėsti, kiek įmanoma sumažinti judėjimą
Jei yra vienas, palikti duris atviras arba paprašyti pagalbos aplinkinių
Jei gydytojas buvo paskyręs, galima vartoti apsauginius vaistus, pvz., nitrogliceriną
Laukti profesionalios pagalbos iki atvykstant medikams, vengti bereikalingo fizinio krūvio ir panikos. Greita ir tinkama intervencija krizės metu sumažina širdies raumens pažeidimą ir padidina išgyvenimo tikimybę.
Šiuolaikiniai širdies smūgio gydymo metodai
Šiuolaikinėje medicinoje širdies smūgio gydymas planuojamas atsižvelgiant į krizės tipą, sunkumą ir esamus rizikos veiksnius. Gydymas dažniausiai apima šiuos žingsnius:
Iškart pradedamas kraujagysles plečiančių ir kraują skystinančių vaistų vartojimas
Ankstyvoje stadijoje dažniausiai pirmiausia atliekama vainikinių arterijų intervencija (angioplastika, stento įvedimas)
Jei reikia, atliekamos šuntavimo operacijos, kai užsikimšusios kraujagyslės pakeičiamos sveikomis
Pašalinus gyvybei pavojų, taikomi gyvenimo būdo pokyčiai, reguliarus vaistų vartojimas ir rizikos veiksnių kontrolė, siekiant palaikyti širdies sveikatą
Mesti rūkyti, sveikai ir subalansuotai maitintis, reguliariai mankštintis, valdyti stresą, o esant diabetui ar hipertenzijai – juos kontroliuoti yra pagrindinės prevencinės priemonės. Gydymo metu labai svarbu, kad pacientai atidžiai laikytųsi kardiologų ir širdies kraujagyslių chirurgų rekomendacijų ir reguliariai lankytųsi kontrolinėse apžiūrose.
Kaip galima apsisaugoti nuo širdies smūgio?
Daugeliu atvejų širdies smūgio riziką galima žymiai sumažinti pakeitus gyvenimo būdą:
Visiškai atsisakyti rūkymo ir tabako gaminių
Rinktis mažai cholesterolio, daug daržovių ir skaidulų turinčią, riboto sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų kiekio mitybą
Reguliariai mankštintis; rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę
Kontroliuoti aukštą kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje; jei reikia, nuolat vartoti paskirtus vaistus
Jei turite antsvorio ar esate nutukęs, kreiptis profesionalios pagalbos siekiant pasiekti sveiką kūno svorį
Išmokti valdyti stresą ir pasinaudoti psichologinės pagalbos sistemomis. Šių priemonių laikymasis padeda mažinti mirtingumą nuo širdies ligų visame pasaulyje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokio amžiaus žmonėms širdies smūgis pasitaiko dažniau?
Širdies smūgio rizika didėja su amžiumi. Tačiau dėl genetinių veiksnių, diabeto, rūkymo ir gyvenimo būdo širdies smūgis gali pasitaikyti ir jauniems suaugusiesiems.
Ar galima patirti širdies smūgį be krūtinės skausmo?
Taip. Ypač moterims, sergantiems diabetu ir vyresnio amžiaus žmonėms širdies smūgis gali pasireikšti ir be krūtinės skausmo. Reikėtų atkreipti dėmesį į tokius netipinius simptomus kaip silpnumas, dusulys, pykinimas ar nugaros skausmas.
Ar gali įvykti širdies priepuolis naktį arba miegant?
Taip, širdies priepuoliai gali pasireikšti miegant arba anksti ryte. Tie, kurie pabunda dėl staigaus krūtinės skausmo, širdies plakimo ar galvos svaigimo, turėtų nedelsti kreiptis į gydytoją.
Ar moterų širdies priepuolio simptomai skiriasi nuo vyrų?
Moterims vietoje klasikinio krūtinės skausmo gali pasireikšti silpnumas, nugaros ir pilvo skausmas, dusulys, pykinimas ar kiti skundai.
Kokios būklės gali būti painiojamos su širdies priepuoliu?
Virškinimo sistemos sutrikimai, panikos atakos, raumenų ir kaulų sistemos skausmai, refliuksas ir pneumonija gali sukelti panašius simptomus kaip širdies priepuolis. Esant abejonių, būtina atlikti medicininį įvertinimą.
Ar patiriant širdies priepuolį reikėtų vartoti aspiriną?
Jei gydytojas rekomendavo ir nėra alergijos, kai kuriais atvejais gali būti naudinga sukramtyti aspiriną, kol atvyks skubi pagalba. Tačiau visais atvejais pirmenybė turi būti teikiama medicininei pagalbai.
Ar po širdies priepuolio galima visiškai pasveikti?
Dauguma pacientų, kuriems buvo suteikta ankstyva pagalba, tinkamai gydant ir pakeitus gyvenimo būdą, gali gyventi sveiką gyvenimą. Tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti nuolatinis širdies funkcijos sutrikimas.
Kokios yra širdies priepuolio priežastys jaunimui?
Jauniems žmonėms širdies priepuolį gali sukelti rūkymas, padidėjęs cholesterolio kiekis, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, kai kurios įgimtos kraujagyslių anomalijos.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį mityboje, norint apsisaugoti nuo širdies priepuolio?
Reikėtų rinktis daržoves, vaisius, pilno grūdo produktus, žuvį ir sveikus riebalus; riboti sočiųjų ir transriebalų rūgščių, druskos ir cukraus vartojimą.
Kada po širdies priepuolio galima pradėti mankštintis?
Po širdies priepuolio fizinio aktyvumo programa turi būti pradedama tik gydytojui prižiūrint ir įvertinus asmeninę riziką.
Kiek laiko ligoninėje lieka žmogus, patyręs širdies priepuolį?
Šis laikotarpis priklauso nuo priepuolio sunkumo ir taikomo gydymo. Dažniausiai ligoninėje praleidžiama nuo kelių dienų iki savaitės.
Ką daryti, jei šeimoje yra širdies ligų?
Šeimos istorija yra svarbus rizikos veiksnys. Reikėtų nerūkyti, sveikai maitintis, reguliariai mankštintis ir, jei reikia, reguliariai tikrintis širdį.
Ar stresas gali sukelti širdies priepuolį?
Ilgalaikis stresas netiesiogiai gali padidinti širdies priepuolio riziką. Kiek įmanoma reikėtų vengti streso arba taikyti veiksmingus streso valdymo metodus.
Šaltiniai
Pasaulio sveikatos organizacija (World Health Organization, WHO): Cardiovascular diseases (CVDs) Fact Sheet.
Amerikos širdies asociacija (American Heart Association, AHA): Heart Attack Symptoms, Risk, and Recovery.
Europos kardiologų draugija (European Society of Cardiology, ESC): Guidelines for the management of acute myocardial infarction.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC): Heart Disease Facts.
New England Journal of Medicine, The Lancet, Circulation (Recenzuojami medicinos žurnalai).