Kaklo išvarža: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymo procesai

Kasos išvarža: kas tai?
Kasos išvarža – tai sveikatos sutrikimas, kuris atsiranda, kai tarp slankstelių esantis disko centrinis regionas (nucleus pulposus) pasislenka iš savo vietos ir spaudžia šalia esančias nervines struktūras, taip paveikdamas gyvenimo kokybę. Dažnai siejama su sunkių daiktų kėlimu, staigiais judesiais, traumomis ar ilgalaikiu nejudrumu. Nors gali pasireikšti tiek jauniems suaugusiesiems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms, dažniausiai nustatoma 20–40 metų amžiaus grupėje. Jos vystymuisi įtakos turi gyvenimo būdas, aplinkos veiksniai bei genetinis polinkis.
Kaip susiformuoja kasos išvarža?
Stuburas yra viena pagrindinių struktūrų, leidžiančių kūnui išlaikyti vertikalią padėtį ir judėti. Tarp septynių kaklo slankstelių yra elastiniai audiniai, vadinami diskais. Disko vidų sudaro minkšta ir želė primenanti medžiaga (nucleus pulposus), kurią supa tvirta žiedinė struktūra (anulus fibrosus). Pažeidus šią struktūrą, vidinė medžiaga gali išsiveržti į išorę ir spausti nervus, sukeldama įvairius nusiskundimus.
Kasos išvaržos priežastys
Kasos išvaržos vystymuisi dažniausiai įtakos turi keli veiksniai vienu metu. Dažniausios priežastys:
Staigūs judesiai, traumos ar smūgiai
Ilgalaikis nejudrumas ir blogi laikysenos įpročiai
Sunkių daiktų kėlimas ar per didelis fizinis krūvis
Dėl senėjimo diskai netenka vandens ir elastingumo (degeneracija)
Rūkymas
Ilgalaikis darbas su kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu
Streso neigiamas poveikis stuburo raumenims
Panašių ligų šeimos istorija, t. y. genetinis polinkis
Be to, kai kuriose profesinėse grupėse (pavyzdžiui, ilgai prie stalo dirbantys, namų ruošos darbais užsiimantys, vairuotojai) kasos išvarža pasitaiko dažniau.
Su amžiumi susiję pokyčiai gali pagreitinti natūralios disko struktūros irimą ir sudaryti sąlygas lėtinei išvaržai vystytis. Staiga po traumos atsiradusios kasos išvaržos atvejais nusiskundimai dažniausiai prasideda greičiau ir yra ryškesni.
Kasos išvaržos simptomai
Kasos išvarža gali pasireikšti įvairiai, priklausomai nuo simptomų stiprumo ir to, kuri nervinė šaknelė yra paveikta. Dažniausi simptomai:
Skausmas kakle, pečiuose, nugaroje ir rankose
Rankų ar plaštakų tirpimas, dilgčiojimas, jutimo sumažėjimas
Raumenų silpnumas, ypač rankoje ar pirštuose susilpnėjęs suėmimas
Refleksų sumažėjimas arba jų praradimas
Galvos skausmas, galvos svaigimas ir kiti bendri nusiskundimai
Retais atvejais – pusiausvyros sutrikimai, ūžesys ausyse ar rankų plonėjimas
Kai kuriems žmonėms skausmas gali sustiprėti kosint, čiaudint ar stanginantis. Tai, kuriame lygyje pažeistos nervinės šaknelės, lemia, kuriose rankos ar plaštakos vietose atsiras jutimo ar judesio sutrikimai.
Nesigydant ir progresuojant ligai, dėl nervų spaudimo gali išsivystyti rimtas jutimo praradimas ar raumenų paralyžius, todėl atsiradus simptomams svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Kasos išvaržos poveikis nervinėms šaknelėms
Priklausomai nuo to, kuriame lygyje išvarža spaudžia nervą, gali pasireikšti įvairūs nusiskundimai:
C2: Galvos skausmas, jautrumas akyje ir ausyje
C3, C4: Lengvas skausmas ir raumenų spazmas kakle, pečiuose ir nugaroje
C5: Be kaklo ir peties skausmo, jutimo praradimas ir raumenų silpnumas viršutinėje rankos dalyje ir petyje
C6: Jutimo praradimas ir silpnumas peties, rankos ir plaštakos šoninėje pusėje, sumažėjęs riešo refleksas
C7: Jutimo sumažėjimas dilbiuose, viduriniame piršte, tricepsų reflekso sutrikimas
C8-T1: Jutimo praradimas plaštakose ir vidurinėje dilbio dalyje, riboti pirštų judesiai
Kaip nustatoma kasos išvarža?
Kasos išvaržos diagnostikai pirmiausia atliekamas išsamus fizinis ištyrimas ir kruopščiai įvertinama simptomų eiga. Ypač svarbu skausmo plitimas, pradžios laikas, stiprumas ir lydintys neurologiniai požymiai. Laboratoriniai tyrimai retai būna naudingi, pagrindinė diagnostika paremta radiologiniais tyrimais:
Rentgenograma (X-ray): Parodo stuburo kaulų struktūrą ir galimus degeneracinius pokyčius.
Kompiuterinė tomografija (KT): Naudojama kaulų detalių ir diskų kalcifikacijų vertinimui.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Suteikia išsamiausią informaciją apie minkštuosius audinius, disko išvaržas ir nervinių šaknelių pažeidimo laipsnį; tai jautriausias metodas kasos išvaržos diagnostikai.
Elektromiografija (EMG) ir nervų laidumo tyrimai: Gali parodyti nervų elektrinio laidumo sutrikimus, ypač padeda nustatyti konkrečios nervinės šaknelės pažeidimą.
Gydytojas taip pat gali paskirti papildomus tyrimus, siekdamas atmesti reumatines ligas, navikus ar infekcijas.
Kasos išvaržos gydymo metodai
Kasos išvaržos gydymo tikslas – palengvinti paciento nusiskundimus, sumažinti nervų spaudimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą ir eigą. Dažniausiai pirmiausia taikomi nechirurginiai metodai:
Švietimas ir gyvenimo būdo rekomendacijos: Svarbu užtikrinti taisyklingą laikyseną ir ergonomišką darbo aplinką, vengti sunkių daiktų kėlimo ir judesių, kurie apkrauna kaklą.
Fizinė terapija ir pratimų programos: Pratimai, stiprinantys kaklo raumenis, padeda pagerinti lankstumą ir kraujotaką. Tačiau šiuos pratimus būtina atlikti tik prižiūrint specialistui.
Vietinis šilumos ar šalčio taikymas: Gali būti naudojamas skausmui ir raumenų spazmui mažinti.
Skausmą malšinantys ir raumenis atpalaiduojantys vaistai: Vartojami gydytojo paskirta doze ir trukme.
Stuburo injekcijos: Esant stipriam skausmui, gydytojo sprendimu gali būti atliekamos kortizono injekcijos į nervinę šaknelę ar epidūrinę sritį; tai gali sumažinti aplink nervą esančią edemą ir uždegiminį atsaką.
Kaklo įtvaras: Ūminiu laikotarpiu trumpam gali suteikti palengvėjimą, tačiau ilgalaikis naudojimas nerekomenduojamas.
Chirurginis gydymas svarstomas tik esant stipriam nervų spaudimui, raumenų silpnumui ar kai kiti gydymo būdai neveiksmingi. Operacijos metu dažniausiai pašalinama nervą spaudžianti disko dalis. Kai kuriais atvejais gali būti taikomos disko protezavimo ar kitos chirurginės procedūros, skirtos pašalinti susiaurėjimą toje srityje.

Kada reikalinga kasos išvaržos operacija?
Chirurginis gydymas nėra būtinas visiems kasos išvaržos pacientams. Tačiau operacija gali būti rekomenduojama šiais atvejais:
Didėjantis raumenų silpnumas ir progresuojantis jutimo praradimas
Skausmas, kuris nereaguoja į kitus gydymo būdus ir stipriai riboja kasdienį gyvenimą
Stiprus nervinės šaknelės spaudimas ir/arba paralyžiaus rizika
Šlapimo pūslės ar žarnyno funkcijos sutrikimai
Kiekvieno paciento būklė vertinama individualiai ir parenkamas tinkamiausias gydymo būdas.
Kas padeda esant kasos išvaržai?
Kasos išvaržos gydymui galima pasitelkti įvairius metodus:
Specialisto prižiūrima kineziterapija ir individualūs pratimai
Raumenis atpalaiduojantys, skausmą malšinantys ir prireikus priešuždegiminiai vaistai
Šalčio ar šilumos kompresai
Masažas ar manualinė terapija, jei gydytojas tai rekomenduoja
Tinkamo pagalvės pasirinkimas ir ergonomiškos gyvenimo sąlygos, palaikančios kaklo padėtį
Svarbiausia – prieš pradedant bet kokį gydymą ar pratimų programą būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Savarankiškas gydymas gali pabloginti simptomus, todėl būtina kreiptis į specialistą.
Dažniausiai užduodami klausimai
1. Kam dažniau pasireiškia kasos išvarža?
Kasos išvarža gali pasireikšti tiek jauniems suaugusiesiems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Dažniau ji nustatoma dirbantiems sėdimą darbą, keliantiems sunkius daiktus ir ilgai išliekantiems nejudriems asmenims.
2. Kokie simptomai gali būti kasos išvaržos požymis?
Skausmas, plintantis į kaklą, pečius ar rankas, tirpimas, dilgčiojimas, rankų silpnumas, refleksų sumažėjimas ir retais atvejais galvos svaigimas gali būti kasos išvaržos požymiai.
3. Koks yra efektyviausias diagnostikos metodas?
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra jautriausias ir išsamiausią informaciją suteikiantis metodas diagnozuojant kaklo išvaržą.
4. Ar pratimai yra saugūs visiems pacientams?
Kiekviena pratimų programa nėra tinkama visiems pacientams. Asmenys, turintys kaklo išvaržą, turėtų atlikti gydytojo rekomenduotą ir kineziterapeuto prižiūrimą programą.
5. Ar masažas padeda esant kaklo išvaržai?
Taikant tinkamas technikas, gali padėti sumažinti raumenų spazmus ir skausmą. Tačiau kai kuriais atvejais masažas gali būti nerekomenduojamas; dėl tinkamumo būtina pasitarti su gydytoju.
6. Ar kaklo išvarža gali praeiti savaime?
Lengvais ir ankstyvais atvejais simptomai gali sumažėti ilsintis ir atliekant pratimus. Pažengusiais atvejais, kai pasireiškia neurologiniai simptomai, gali prireikti medicininės intervencijos.
7. Ar operacija yra būtina?
Dauguma pacientų, sergančių kaklo išvarža, gali pasveikti be operacijos. Operacija rekomenduojama tik tam tikrais pažengusiais atvejais, kai kiti metodai neveiksmingi.
8. Ar ilgalaikis kaklo įtvaro naudojimas yra žalingas?
Taip, ilgalaikis naudojimas gali sukelti raumenų silpnumą. Kaklo įtvaras turėtų būti naudojamas tik trumpą laiką ir prižiūrint gydytojui.
9. Ar kompiuterio ir telefono naudojimas sukelia kaklo išvaržą?
Neteisinga laikysena ir ilgas netaisyklingas sėdėjimas gali sukelti kaklo raumenų ir diskų įtampą, taip padidinant išvaržos riziką.
10. Ar kaklo išvarža gali pasikartoti?
Taip, ypač jei neatsižvelgiama į rizikos veiksnius ir nekeičiamas gyvenimo būdas, gali pasikartoti.
11. Kokie vaistai naudojami gydant kaklo išvaržą?
Dažniausiai skiriami skausmą malšinantys, raumenis atpalaiduojantys ir priešuždegiminiai vaistai. Vaistus būtina vartoti tik prižiūrint gydytojui.
12. Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate skausmą, tirpimą ar jėgos sumažėjimą, arba jei simptomai stiprėja, nedelsdami kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
Šaltiniai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO): „Raumenų ir skeleto sistemos ligos“
Amerikos neurologijos akademija (AAN): Gairės dėl kaklo radikulopatijos
Europos stuburo draugija (EuroSpine): Rekomendacijos dėl kaklo disko išvaržos
Amerikos ortopedų chirurgų akademija (AAOS): Kaklo skausmas ir kaklo disko ligos
Mayo klinika: „Disko išvarža“
New England Journal of Medicine: „Kaklo radikulopatija“