Ką turėtumėte žinoti apie kraujo vėžį (leukemiją)

Kas yra leukemija?

Leukemija – tai vėžio rūšis, kuri atsiranda dėl nenormalaus ir nekontroliuojamo kraujo ląstelių dauginimosi kaulų čiulpuose, gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau ypač dažnai nustatoma vaikams ir vyresniems nei 50 metų suaugusiesiems. Anksti diagnozuotais atvejais gydymo sėkmės rodiklis žymiai padidėja. Todėl labai svarbu laiku atpažinti leukemijos simptomus ir greitai pradėti gydymą.

Leukemija išsivysto, kai kamieninės ląstelės kaulų čiulpuose nesugeba normaliai subręsti ir pradeda sparčiai bei nekontroliuojamai daugintis. Ši būklė pirmiausia paveikia kaulų čiulpų audinį, o laikui bėgant gali išplisti po visą organizmą. Kaulų čiulpuose gaminamos raudonosios kraujo ląstelės (eritrocitai), baltosios kraujo ląstelės (leukocitai) ir kraujo krešėjimo ląstelės (trombocitai). Ypač baltosios kraujo ląstelės atlieka pagrindinį vaidmenį organizmo apsaugai nuo infekcijų ir vėžinių ląstelių.

Baltosios kraujo ląstelės gali būti gaminamos ne tik kaulų čiulpuose, bet ir įvairiuose organuose, tokiuose kaip limfmazgiai, blužnis ar užkrūčio liauka. Negydoma leukemija gali būti sunki. Leukemijos, kurių pagrindą sudaro subrendusių leukocitų perteklius, dažniausiai progresuoja lėtai, o esant nesubrendusių leukocitų pertekliui, liga vystosi greičiau ir per kelias savaites ar mėnesius gali pasireikšti sunkiais simptomais.

Kokie yra leukemijos tipai?

Leukemijos paprastai skirstomos į dvi pagrindines grupes pagal ligos progresavimo greitį: ūminės (greitai progresuojančios) ir lėtinės (lėtai progresuojančios). Ūminės leukemijos pasižymi greitu ląstelių dauginimusi ir staigiais simptomais, o lėtinės formos vystosi lėtai ir gali trukti daugelį metų.

Abi pagrindinės grupės skirstomos į pogrupius pagal tai, kokio tipo baltosios kraujo ląstelės dauginasi nenormaliai:

• Iš mieloidinių ląstelių išsivysčiusios vadinamos „mieloidine leukemija“.

• Iš limfocitų kilusios vadinamos „limfoblastine (arba limfocitine) leukemija“.

Taip pat egzistuoja retesni leukemijos potipiai (pavyzdžiui: juvenilinė mielomonocitinė leukemija, plaukuotųjų ląstelių leukemija).

Keturi pagrindiniai ir dažniausiai pasitaikantys leukemijos potipiai yra šie:

1. Ūminė limfoblastinė leukemija (ŪLL)

Dažniausias leukemijos tipas vaikams, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiesiems. Pacientams nekontroliuojamai dauginasi nesubrendę limfocitų kilmės baltieji kraujo kūneliai. ŪLL išgyvenamumo rodikliai vaikams ir suaugusiesiems priklauso nuo amžiaus, bendros sveikatos būklės ir atsako į gydymą.

2. Ūminė mieloidinė leukemija (ŪML)

Atsiranda dėl nenormalaus mieloidinės serijos ląstelių dauginimosi, kai jos nesubrandinamos. Dažnai nustatoma jauniems suaugusiesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms. ŪML gydymo sėkmė nuolat didėja dėl pažangių medicinos metodų.

3. Lėtinė limfocitinė leukemija (LLL)

Dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms, ypač vyresniems nei 60 metų. Šios formos metu subrendę, bet neveiksnūs limfocitai kaupiasi organizme ir trikdo kaulų čiulpų bei kitų audinių veiklą.

4. Lėtinė mieloidinė leukemija (LML)

LML dažniau pasitaiko 25–60 metų amžiaus grupėje, kai mieloidinės ląstelės dauginasi nenormaliai. Nauji molekuliniai taikiniai vaistai pagerino gydymo rezultatus ir išgyvenamumą.

Kokie yra leukemijos simptomai?

Leukemijos simptomai gali būti panašūs į kitų kaulų čiulpų ligų požymius ir dažniausiai apima šiuos:

• Silpnumas, blyškumas, greitas nuovargis, dusulys (dėl mažakraujystės)

• Dažnos infekcijos (dėl nusilpusios imuninės sistemos)

• Netikėtas kraujavimas iš nosies, dantenų ar po oda, mėlynės ir smulkūs bėrimai (petėchijos)

• Apetito stoka, svorio kritimas, naktinis prakaitavimas

• Ilgai trunkančios aukštos temperatūros infekcijos

• Kaulų ir sąnarių skausmai

• Padidėję limfmazgiai kakle, pažastyse ar kirkšnyse

• Patinimai odoje ar pilve

Leukemija vaikams: simptomai ir požymiai

Leukemija sudaro didelę dalį vaikų onkologinių ligų, ypač dažna 2–10 metų amžiaus vaikams. Kūdikiams pirmosiomis mėnesiais su motinos pienu gaunamos apsauginės medžiagos laikui bėgant mažėja, o imuninė sistema vystosi savarankiškai. Šiuo laikotarpiu kai kurios virusinės infekcijos, genetinis polinkis ir vitamino D trūkumas gali padidinti leukemijos riziką.

Dažniausiai vaikams pasitaikantys simptomai:

• Išreikštas odos blyškumas

• Svorio kritimas, nenoras valgyti

• Užsitęsusios ar pasikartojančios karščiuojančios ligos

• Mėlynės ir patinimai kūne

• Padidėjęs ir išsipūtęs pilvas

• Kaulų ar sąnarių skausmai

Ligos progresavimo metu, kai vėžinės ląstelės išplinta į centrinę nervų sistemą ar kitus organus, gali pasireikšti papildomi simptomai, tokie kaip galvos skausmas, pykinimas, traukuliai.

Kokie yra leukemijos rizikos veiksniai?

Leukemija visame pasaulyje užima svarbią vietą tarp vėžio atvejų, šiek tiek dažniau nustatoma vyrams nei moterims. Skirtingų leukemijos potipių rizikos veiksniai gali skirtis:

Ūminė limfoblastinė leukemija (ŪLL)

Nors visos priežastys nėra žinomos, didelė radiacijos dozė, kai kurios cheminės medžiagos (pvz., benzenas), ankstesnė chemoterapija, tam tikros virusinės infekcijos (HTLV-1, Epšteino-Baro virusas), kai kurios genetinės ligos (Dauno sindromas, Fanconi anemija) gali padidinti ŪLL riziką.

Ūminė mieloidinė leukemija (ŪML)

Žinomi rizikos veiksniai: genetinės mutacijos, su amžiumi didėjanti rizika, rūkymas, kai kurios kraujo ligos ar chemoterapijos istorija, Dauno sindromas.

Lėtinė limfocitinė leukemija (LLL)

LLL priežastis nėra visiškai aiški. Vis dėlto vyresnis amžius, vyriška lytis, kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis ir šeimos istorija didina riziką.

Lėtinė mieloidinė leukemija (LML)

LML dažniausiai susijusi su gyvenimo eigoje įgytu (ne paveldėtu) genetiniu pokyčiu. Didžiojoje daugumoje LML atvejų nustatomas vadinamasis „Filadelfijos chromosomos“ genetinis pokytis, kuris lemia nekontroliuojamą ląstelių augimą kaulų čiulpuose.

Kaip diagnozuojama leukemija?

Leukemijos diagnostikos tikslas – tiksliai nustatyti ligos buvimą, potipį ir išplitimą. Diagnostikos procese atliekami šie pagrindiniai žingsniai:

• Išsami ligos istorija ir fizinis ištyrimas: vertinamas blyškumas, limfmazgių ar organų padidėjimas, odos pokyčiai, rodantys anemiją.

• Kraujo tyrimai: atliekamas bendras kraujo tyrimas, biocheminiai, kepenų funkcijos ir krešėjimo tyrimai.

• Periferinio kraujo tepinėlis: naudojamas nenormalių ląstelių kraujyje aptikimui.

• Kaulų čiulpų biopsija/aspiracija: ypač ūminiais atvejais, galutinei diagnozei nustatyti imamas kaulų čiulpų mėginys ir tiriamas mikroskopu.

• Genetiniai ir molekuliniai tyrimai: ypač LML atveju tiriama Filadelfijos chromosoma ir BCR-ABL geno pokytis.

Kaulų čiulpų biopsija dažniausiai atliekama iš klubakaulio ir vertinama specializuotose laboratorijose.

Kokios yra leukemijos gydymo galimybės?

Gydymo planas būtinai turi būti sudaromas atsižvelgiant į leukemijos tipą ir bendrą paciento sveikatos būklę, dalyvaujant kraujo ligų ir onkologijos specialistų komandai. Šiuolaikinės leukemijos gydymo pagrindinės kryptys yra šios:

Chemoterapija

Įvairiais chemoterapiniais vaistais siekiama sunaikinti nenormalias ląsteles. Kokie vaistai ir kaip bus naudojami, priklauso nuo leukemijos tipo ir individualios paciento situacijos.

Radioterapija

Naudojant didelės energijos spindulius siekiama sunaikinti leukemijos ląsteles. Radioterapija dažniausiai taikoma atrinktais atvejais, kartais ir ruošiantis kamieninių ląstelių transplantacijai.

Biologinės ir molekulinės terapijos

Naujos kartos vaistai (imunoterapija, biologiniai agentai, molekuliniai taikiniai), skirti stiprinti imuninę sistemą arba tiesiogiai veikti vėžines ląsteles, kai kurių leukemijos tipų gydyme atlieka svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, LML gydymui sukurti tirozinės kinazės inhibitoriai tapo proveržiu ir pasižymi mažesniu šalutiniu poveikiu nei chemoterapija.

Kamieninių ląstelių (kaulų čiulpų) transplantacija

Ši procedūra, kai kaulų čiulpai visiškai pašalinami ir pakeičiami sveikomis kamieninėmis ląstelėmis, yra viena iš efektyviausių gydymo galimybių ir taikoma tinkamiems pacientams. Procedūros metu ir po jos gali pasireikšti tam tikri šalutiniai poveikiai. Ypač reikia atsižvelgti į imuninės sistemos problemas (pvz., GVHD), organų pažeidimą ir infekcijų riziką. Dėl šios priežasties transplantacijos procedūra turi būti atliekama patyrusiuose centruose.

Palaikomasis gydymas

Siekdami sumažinti anemijos, infekcijų ir kraujavimo riziką, susijusią su chemoterapija ir kitais gydymo būdais, būtina taikyti kraujo perpylimą, infekcijų profilaktikai skirtus vaistus, prireikus antibiotikus ir kitą palaikomąjį gydymą.

Dėl šiuolaikinių gydymo metodų pastaraisiais metais leukemija sergančių pacientų išgyvenamumo rodikliai žymiai padidėjo. Pavyzdžiui, 1970-aisiais penkerių metų išgyvenamumo rodiklis buvo apie 30 procentų, o pagal šiandieninius duomenis, taikant tinkamą gydymą ir ankstyvą diagnostiką, šis rodiklis viršija 60 procentų.

Atminkite: ankstyva diagnostika ir veiksmingas gydymas, pastebėjus simptomus, nedelsiant kreipiantis į sveikatos priežiūros įstaigą, suteikia didelį pranašumą gyvenimo kokybės ir ligos eigos atžvilgiu.

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Ar leukemija yra užkrečiama?

Ne, leukemija nėra užkrečiama liga. Ji vystosi dėl genetinių pokyčių, aplinkos ir individualių rizikos veiksnių ir nėra perduodama iš žmogaus žmogui.

2. Kas tiksliai sukelia leukemiją?

Dažniausiai tiksli leukemijos priežastis nėra žinoma. Tačiau genetiniai veiksniai, tam tikros cheminės medžiagos, radiacija ir kai kurie virusai gali padidinti riziką.

3. Ar leukemija gali būti išgydoma?

Daugelio tipų leukemija, ypač anksti diagnozavus ir taikant tinkamą gydymą, gali būti kontroliuojama arba visiškai pašalinama. Gydymo sėkmė priklauso nuo paciento amžiaus, bendros būklės ir leukemijos tipo.

4. Kiek laiko gyvena sergantieji leukemija?

Išgyvenamumo trukmė sergant leukemija glaudžiai susijusi su ligos tipu, diagnozavimo laiku, atsaku į gydymą ir asmeninėmis sveikatos ypatybėmis. Šiandien, taikant sėkmingą gydymą, galima ilgai išgyventi.

5. Kodėl leukemija dažniau pasitaiko vaikams?

Kai kurios genetinės ir imuninės savybės vaikams, kartu su aplinkos veiksniais, gali didinti polinkį sirgti leukemija. Tačiau daugeliu atvejų vaikams tiksli priežastis nenustatoma.

6. Ar kaulų čiulpų transplantacija tinka visiems?

Ne, kaulų čiulpų transplantacija nerekomenduojama kiekvienam pacientui. Tinkamumą vertina gydytojai pagal paciento amžių, bendrą sveikatos būklę, ligos potipį ir kitus medicininius veiksnius.

7. Su kokiomis kitomis ligomis gali būti supainioti leukemijos simptomai?

Leukemijos simptomai gali būti panašūs į kai kurių infekcijų, anemijos tipų ir kitų kraujo ligų simptomus. Diferencinė diagnostika atliekama išsamiais kraujo tyrimais ir papildomais ištyrimais.

8. Ar įmanoma užkirsti kelią leukemijai?

Nors visiškai išvengti neįmanoma, vengiant rūkymo ir kenksmingų cheminių medžiagų, įgyjant sveikos gyvensenos įpročius, atliekant reguliarius sveikatos patikrinimus galima padėti anksti pastebėti ligą.

9. Ar leukemija sergantys pacientai yra labiau linkę į infekcijas?

Taip, pažeidžiami kaulų čiulpai ir imuninė sistema. Todėl svarbu laikytis higienos, vengti žmonių susibūrimų ir užkrėstų aplinkų, prireikus imtis apsaugos priemonių.

10. Ar sergant leukemija iškrenta plaukai?

Kai kurie gydymo metu vartojami vaistai (ypač chemoterapija) gali sukelti plaukų slinkimą. Šis poveikis dažniausiai laikinas ir po gydymo plaukai atauga.

11. Ar leukemija yra paveldima?

Daugumoje leukemijos atvejų paveldimumas nėra būdingas. Tačiau kai kurie genetiniai sindromai gali padidinti leukemijos išsivystymo riziką.

12. Į ką reikia atkreipti dėmesį gydant leukemiją?

Svarbu saugotis infekcijų, atidžiai laikytis gydytojo rekomendacijų, nepamiršti reguliarių patikrinimų ir informuoti sveikatos priežiūros komandą apie šalutinius poveikius.

Šaltiniai

• Pasaulio sveikatos organizacija (PSO): Leukemija

• JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC): Leukemijos pacientų faktai

• Amerikos vėžio draugija: Leukemijos apžvalga

• Europos hematologijos asociacija: Leukemijos gairės

• Cancer Research UK: Leukemijos tipai ir gydymas