Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos: priežastys, simptomai ir gydymo galimybės

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos (duodenumo) opos yra šių organų vidinio paviršiaus audinių praradimai, atsirandantys dėl skrandžio rūgšties ir virškinimo fermentų poveikio. Ši būklė, rūgštims ir virškinimo skysčiams veikiant, gali gilėti į audinius ir sukelti žaizdas bei uždegimą. Opos yra visame pasaulyje paplitusi virškinimo sistemos liga, galinti sukelti rimtų sveikatos problemų.

Kokios yra opų priežastys?

Dažniausia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų priežastis yra bakterinė infekcija, vadinama Helicobacter pylori. Kita svarbi priežastis – reguliarus nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), ypač aspirino ir įvairių reumatinių vaistų ilgalaikis vartojimas. Genetinis polinkis, lėtinis stresas, kortizono tipo vaistai, rūkymas, alkoholio vartojimas, per didelis kofeino (pvz., kavos) vartojimas ir aplinkos veiksniai taip pat gali prisidėti prie opų atsiradimo. Tačiau šių veiksnių poveikis gali skirtis priklausomai nuo asmens.

Kokio amžiaus ir kuriems žmonėms opos pasitaiko dažniausiai?

Nors opos gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, dvylikapirštės žarnos opos dažniausiai pasitaiko 30–50 metų amžiaus vyrams. Tuo tarpu skrandžio opos dažnesnės vyresniame amžiuje, ypač moterims virš 60 metų. Įvairių tyrimų duomenimis, bet kuriuo metu opų diagnozę turinčių asmenų dalis visuomenėje svyruoja nuo 2 % iki 6 %. Dvylikapirštės žarnos opos yra dažnesnės nei skrandžio opos.

Kokie yra opų simptomai?

Pagrindinis skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų simptomas dažniausiai yra deginantis arba graužiamas skausmas viršutinėje pilvo dalyje. Šis skausmas paprastai sustiprėja esant alkaniems, gali pasireikšti tarp valgymų ar naktį ir būti toks stiprus, kad pažadina iš miego. Skausmas gali palengvėti pavalgus ar pavartojus antacidinių vaistų. Rečiau opų turintys asmenys gali skųstis pykinimu, vėmimu, apetito sumažėjimu ir nevalingu svorio kritimu. Ypač tipiška, kai po vėmimo skausmas sumažėja. Kai kuriais laikotarpiais (pvz., pavasarį ir rudenį) simptomai gali sustiprėti.

Kokios yra rimtos opų pasekmės?

Kraujavimas: Dažniausia viršutinės virškinimo sistemos kraujavimo priežastis yra opos. Kartais kraujavimas gali būti pirmasis simptomas asmenims, kuriems anksčiau nebuvo diagnozuota opa. Tamsiai rudos arba juodos (deguto spalvos) išmatos ar vėmimas, panašus į „kavos tirščius“, laikomi svarbiais įspėjamaisiais ženklais. Staiga atsiradus silpnumui, šaltam prakaitui taip pat reikėtų įtarti kraujavimą. Pastebėjus šiuos simptomus, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.

Perforacija (pradūrimas): Jei opa gilėja ir visiškai pažeidžia skrandžio ar dvylikapirštės žarnos sienelę, skrandžio rūgštis ir virškinimo fermentai patenka į pilvo ertmę ir sukelia staigų bei stiprų pilvo skausmą. Pilvo raumenys įsitempia, žmogui sunku judėti. Tai gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios chirurginės intervencijos.

Užsikimšimas: Ypač dvylikapirštės žarnos ar skrandžio išėjimo (pyloro) srityje dėl sunkios opos, audinių patinimo ar ilgalaikio randėjimo gali susiaurėti ar net užsikimšti praėjimas. Tokiu atveju maistas ir skysčiai negali pasišalinti iš skrandžio, pacientas dažnai ir gausiai vemia. Gali išsivystyti nepakankama mityba ir greitas svorio kritimas. Tokiais atvejais būtina greita diagnostika ir chirurginis gydymas.

Kokie metodai naudojami diagnozuojant opą?

Įtariant opą, svarbu išsami medicininė anamnezė ir fizinis ištyrimas. Tačiau fizinis ištyrimas ar ultragarsas dažniausiai nesuteikia specifinių opai būdingų požymių. Praktikoje dažnai rekomenduojama išbandyti skrandžio rūgštį mažinančius vaistus ir stebėti, ar simptomai pagerėja. Tiksli diagnozė nustatoma atliekant viršutinės virškinimo sistemos endoskopiją (ezofagogastroduodenoskopiją). Endoskopijos metu tiesiogiai apžiūrimas stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna, prireikus paimama biopsija iš įtartinų vietų. Nors galima atlikti ir kontrastinę skrandžio-dvylikapirštės žarnos rentgenogramą, šiandien dažniau pasirenkama endoskopija.

Kokie metodai veiksmingi gydant opas?

Vaistų terapija:

Šiuolaikinio gydymo pagrindas – vaistai, mažinantys skrandžio rūgšties gamybą: protonų siurblio inhibitoriai (omeprazolas, lansoprazolas ir kt.) ir H2 receptorių blokatoriai (ranitidinas, famotidinas, nizatidinas ir kt.). Šie vaistai padeda opai gyti ir mažina simptomus. Nustačius Helicobacter pylori infekciją, svarbi gydymo dalis yra tinkamais antibiotikais sunaikinti šią bakteriją. Gydymo trukmė ir deriniai priklauso nuo opos vietos, dydžio ir bendros paciento sveikatos būklės.

Chirurginė intervencija:

Dauguma opų sėkmingai išgydomos vaistais. Tačiau jei išsivysto komplikacijos, tokios kaip kraujavimas, pradūrimas ar užsikimšimas, arba jei vaistų terapija neveiksminga, gali prireikti chirurginės intervencijos.

Mityba ir gyvenimo būdas:

Anksčiau opų turintiems pacientams buvo rekomenduojama griežta dieta, tačiau šiandien žinoma, kad speciali dieta tiesiogiai nepadeda opai gyti. Paprastai pakanka stebėti, kurie maisto produktai sukelia simptomus, ir jų vengti. Taip pat rekomenduojama mesti rūkyti, nes rūkymas lėtina opos gijimą. Svarbu vengti alkoholio ir nereikalingų vaistų (ypač aspirino ir NVNU) vartojimo.

Streso mažinimas, reguliari ir sveika mityba, pakankamas miegas – bendros sveikatos stiprinimo priemonės, kurios taip pat teigiamai veikia opos gijimo procesą.

Helicobacter pylori ir opų ryšys

Helicobacter pylori yra pagrindinė daugelio opų priežastis. Dvylikapirštės žarnos opų atvejais šios bakterijos paplitimas itin didelis. Tačiau kai kuriems žmonėms, nors bakterija yra, opa neišsivysto; todėl manoma, kad svarbūs ir kiti genetiniai bei aplinkos veiksniai. Helicobacter pylori gali sukelti ir lėtinį gastritą, o kai kurie tyrimai rodo, kad ši bakterija gali šiek tiek padidinti skrandžio vėžio riziką.

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Ar opa visiškai išgyja?

Dauguma opų, taikant tinkamą vaistų terapiją ir esant bakterinei infekcijai – tinkamais antibiotikais, gali visiškai išgyti. Tačiau svarbu išlikti budriems dėl pasikartojimo rizikos.

2. Kaip užsikrečiama Helicobacter pylori?

Ši bakterija dažniausiai plinta nuo žmogaus žmogui per burną arba lengvai perduodama prastomis higienos sąlygomis.

3. Į ką atkreipti dėmesį, kad opa nepasikartotų?

Nors gydymas baigtas, reikėtų vengti rūkymo, nereikalingų skausmą malšinančių vaistų ir alkoholio vartojimo; laikytis sveikos mitybos ir higienos taisyklių.

4. Koks dietos vaidmuo gydant opą?

Nors speciali opos dieta nerekomenduojama, svarbiausia vengti maisto produktų, kurie sukelia diskomfortą.

5. Ar opos kraujavimas kelia pavojų gyvybei?

Sunkus kraujavimas gali kelti pavojų gyvybei. Pastebėjus juodas išmatas ar rudą vėmimą, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

6. Kokie vaistai sukelia opą?

Aspirinas, ibuprofenas ir kiti NVNU tipo skausmą malšinantys vaistai, vartojami ilgą laiką, didina opų riziką.

7. Ar stresas sukelia opą?

Stresas nėra vienintelė opų priežastis; tačiau jis gali padidinti skrandžio rūgšties kiekį ar susilpninti imuninę sistemą, taip palengvindamas opų atsiradimą.

8. Koks yra ryškiausias opos simptomas?

Dažniausiai tai deginantis ar graužiamas skausmas viršutinėje pilvo dalyje, ypač esant alkiui.

9. Ar nustačius Helicobacter pylori visada reikia gydyti?

Gydymas rekomenduojamas pacientams, kuriems nustatyta aktyvi opa arba lėtinio gastrito požymiai.

10. Ar vaikams gali pasireikšti opa?

Taip, nors ir retai, vaikams taip pat gali išsivystyti opa. Esant simptomams, būtina kreiptis į vaikų gastroenterologą.

11. Ar endoskopija yra sudėtinga procedūra?

Endoskopija paprastai yra trumpa, gerai toleruojama procedūra, dažniausiai atliekama su raminamaisiais vaistais, todėl yra komfortiška.

12. Ar po opos gydymo reikia visą gyvenimą vartoti vaistus?

Daugumai pacientų, baigus gydymą, vaistų nebereikia. Tačiau jei rizikos veiksniai (pvz., NVNU vartojimas) išlieka, gydytojas gali rekomenduoti ilgalaikį gydymą.

Šaltiniai

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) – Pepsinės opos ligos informacinis lapas

Amerikos gastroenterologijos koledžas – Gairės dėl pepsinės opos ligos ir H. pylori infekcijos diagnostikos ir valdymo

Mayo klinika – Pepsinės opos liga

Nacionalinis diabeto, virškinimo ir inkstų ligų institutas (NIDDK) – Pepsinių opų apibrėžimas ir faktai

Pasaulinė Helicobacter pylori tyrimų grupė – H. pylori ir skrandžio ligos

Amerikos gastroenterologų asociacija – Pacientų priežiūros ištekliai apie opų ligą