Cukrinis diabetas: simptomai, priežastys ir valdymas

Kas yra diabetas?

Diabetas, arba liaudiškai vadinama cukrinė liga, yra lėtinė medžiagų apykaitos liga, kuri šiuolaikinėje visuomenėje sparčiai plinta ir sudaro prielaidas daugeliui rimtų sveikatos problemų. Dėl itin didelio paplitimo visame pasaulyje ji laikoma svarbia visuomenės sveikatos problema. Diabeto pilnas pavadinimas „Diabetes Mellitus“ graikų kalboje reiškia „saldus šlapimas“; šis pavadinimas kilo dėl to, kad sergančiųjų šia liga šlapime atsiranda cukraus, kuris paprastai neturėtų būti. Sveikiems suaugusiesiems nevalgiusio kraujo cukraus lygis paprastai būna 70–100 mg/dL ribose, o nuolat padidėjęs šis rodiklis kelia diabeto įtarimą.

Diabeto vystymosi mechanizmas

Diabetas iš esmės atsiranda dėl to, kad organizmas negali pagaminti pakankamai insulino hormono arba esamas insulinas nėra veiksmingai panaudojamas. Insulinas – tai gyvybiškai svarbus hormonas, kurį išskiria kasa ir kuris padeda pernešti cukrų iš kraujo į audinius. Yra daug diabeto potipių; dažniausiai pasitaikanti forma yra 2 tipo diabetas. 2 tipo diabetas dažniausiai išsivysto suaugus, ypač po 40 metų. Šio tipo atveju kasa gamina insuliną, tačiau ląstelės tampa atsparios insulinui ir organizmas negali tinkamai reguliuoti cukraus apykaitos. Dėl to padidėja kraujo cukrus ir gali kilti įvairių sveikatos problemų.

Kokie yra diabeto simptomai?

Diabetas yra lėtai progresuojanti liga, todėl daugelis žmonių pradžioje gali nepastebėti nusiskundimų. Tačiau didėjant kraujo cukraus lygiui pasireiškia įvairūs simptomai:

• Dažnas šlapinimasis

• Nuolatinis alkio jausmas ir stiprus noras valgyti

• Didelis troškulys ir burnos džiūvimas

• Staigus svorio kritimas

• Nuovargis ir silpnumas

• Regėjimo neryškumas

• Tirpimas ar dilgčiojimas kojose arba rankose

• Lėtai gyjančios žaizdos

• Odos sausumas ir niežėjimas

• Acetono kvapas iš burnos

Ne visi simptomai pasireiškia kiekvienam asmeniui. Pastebėjus nusiskundimus svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą ir įvertinti kraujo cukraus lygį.

Pagrindinės diabeto priežastys

Diabeto atsiradimui įtakos turi tiek genetiniai, tiek su gyvenimo būdu susiję aplinkos veiksniai. Dažniausiai pasitaiko dvi rūšys: 1 tipo ir 2 tipo diabetas. 1 tipo diabetas dažniausiai prasideda vaikystėje arba jaunystėje ir pasižymi dideliu kasos insulino gamybos sumažėjimu. Šiuo atveju genetinis polinkis, imuninės sistemos ligos ir kai kurios virusinės infekcijos gali pažeisti kasą.

2 tipo diabetas dažniau išsivysto suaugusiesiems, veikiant šiems rizikos veiksniams:

• Nutukimas arba antsvorio problema

• Diabeto atvejai šeimoje

• Mažas fizinis aktyvumas ir sėslus gyvenimo būdas

• Vyresnis amžius

• Ilgalaikis stresas

• Gestacinio diabeto pasireiškimas nėštumo metu arba didelio svorio kūdikio gimimas

Kokios yra diabeto rūšys?

Diabetas klasifikuojamas pagal skirtingus tipus:

• 1 tipo diabetas: Dažniausiai prasideda jauname amžiuje ir organizmas beveik visiškai negamina insulino. Gydymui būtinos insulino injekcijos.

• 2 tipo diabetas: Dažnai pasitaiko suaugus. Ląstelės tampa nejautrios insulinui.

• Latentinė autoimuninė diabetas suaugusiesiems (LADA): Suaugus pradėjusi, autoimuninės kilmės diabeto rūšis, gydymui dažnai prireikia insulino.

• Jaunatvinis brandos pradžios diabetas (MODY): Jauname amžiuje prasidedanti, genetiškai paveldima diabeto forma.

• Gestacinis diabetas: Išsivysto tik nėštumo metu ir kartais gali pereiti į nuolatinį diabetą.

Be to, svarbus ir prediabeto (paslėpto cukraus) laikotarpis. Šiuo laikotarpiu kraujo cukraus rodikliai būna aukštesni nei įprasta, tačiau dar nepakankami galutinei diabeto diagnozei. Prediabetą galima kontroliuoti sveika mityba ir gyvenimo būdo pokyčiais, kol liga dar netapo tikru diabetu.

Kaip nustatoma diabeto diagnozė?

Dažniausiai naudojami diabeto diagnostikos metodai yra šie:

• Nevalgiusio kraujo cukraus tyrime 126 mg/dL ir didesnės reikšmės leidžia įtarti diabetą.

• Geriamojo gliukozės toleravimo testo (OGTT) metu po 2 valandų nustatytas cukraus lygis virš 200 mg/dL rodo diabetą; 140–199 mg/dL – prediabetą.

• HbA1c testas parodo vidutinį kraujo cukraus lygį per pastaruosius tris mėnesius, o reikšmės virš 6,5 % yra svarbios diagnozuojant diabetą.

Atliekant diagnostinius tyrimus būtina laikytis gydytojo nurodymų, kad būtų gauti tikslūs rezultatai.

Mitybos svarba diabeto valdyme

Efektyviam diabeto valdymui būtina subalansuota mityba. Sergantieji diabetu kartu su mitybos specialistu ir gydytoju turėtų taikyti individualiai pritaikytą specialią dietą. Pagrindiniai principai yra šie:

• Prioritetas teikiamas viso grūdo produktams, šviežioms daržovėms ir vaisiams

• Renkamasi mažai riebalų ir kalorijų, bet maistingų produktų

• Užtikrinama porcijų kontrolė ir reguliarūs valgymo laikai

• Vengiama rafinuoto cukraus ir itin perdirbtų produktų

Reguliari mityba ne tik padeda subalansuoti kraujo cukrų, bet ir mažina kūno svorį bei širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius. 2 tipo diabeto atveju svorio mažinimas gali reikšmingai pagerinti cukraus kontrolę ir sumažinti vaistų poreikį. Prireikus kovojant su nutukimu taikomi įvairūs medicininiai metodai (pvz., skrandžio balionas, bariatrinė chirurgija ir kt.); dėl šių intervencijų būtinumo sprendimą visada turi priimti gydytojas.

Sveiki maisto produktai, kuriuos gali vartoti sergantieji diabetu

• Riebios žuvys: Lašiša, sardinės, silkė, skumbrė ir upėtakis, turtingos omega-3, naudingos širdies ir kraujagyslių sveikatai, rekomenduojama vartoti bent du kartus per savaitę.

• Lapinės žaliosios daržovės: Špinatai, lapiniai kopūstai, salotos ir brokoliai turi daug vitaminų ir mineralų, nedaro neigiamo poveikio kraujo cukrui.

• Avokadas: Turi sveikų mononesočiųjų riebalų rūgščių, gausu skaidulų, vartoti reikėtų saikingai.

• Kiaušiniai: Didina sotumo jausmą, yra baltymų šaltinis.

• Pupos ir ankštiniai: Dėl skaidulų ir baltymų kiekio gerina cukraus pusiausvyrą kraujyje.

• Jogurtas: Turi baltymų ir probiotikų, palaiko žarnyno sveikatą ir gali teigiamai veikti glikeminį atsaką.

• Riešutai: Tokie kaip graikiniai riešutai ir lazdyno riešutai yra sveikų riebalų šaltinis ir mažina širdies ligų riziką.

• Brokoliai: Mažai kaloringa, daug skaidulų ir mineralų turinti daržovė.

• Alyvuogių aliejus: Dėl mononesočiųjų riebalų kiekio saugo širdies sveikatą.

• Lino sėmenys: Dėl omega-3 ir skaidulų padeda mažinti cholesterolį ir kontroliuoti cukraus lygį.

Kas yra paslėptas cukrus (prediabeto stadija) ir kaip jį atpažinti?

Paslėptas cukrus, arba prediabetas, yra tarpinė būsena, kai kraujo cukraus lygis yra aukštesnis nei normalus, bet dar nepakankamas diabeto diagnozei. Tai procesas, kai rizika pereiti į 2 tipo diabetą yra didelė. Dažniausiai nesukelia ryškių nusiskundimų, tačiau gali pasireikšti saldumynų poreikis, staigus nuovargis ar mieguistumas po valgio. Nustatomas atliekant nevalgiusio ir po valgio kraujo cukraus tyrimus. Šiame etape galima sustabdyti progresavimą pakeitus gyvenimo būdą.

Kokie gydymo metodai taikomi gydant diabetą?

Diabeto gydymo eiga priklauso nuo ligos tipo. Sergant 1 tipo diabetu visą gyvenimą reikalingas insulino gydymas. Papildomai, padedant specialistui dietologui, taikomas individualus mitybos planas, o kai kuriems asmenims insulino dozė gali būti lanksčiai reguliuojama pagal angliavandenių skaičiavimo metodą.

2 tipo diabeto atveju dažniausiai pirmiausia rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai, dieta ir fizinis aktyvumas. Prireikus vartojami geriamieji vaistai (geriamieji antidiabetikai), kurie didina ląstelių jautrumą insulinui arba skatina insulino išsiskyrimą. Kai kuriems asmenims gali prireikti insulino terapijos.

Gydymo metu ilgalaikis padidėjęs kraujo cukrus gali sukelti nuolatinius pažeidimus nervams, inkstams ir akims, todėl labai svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir stebėti būklę.

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Kaip galiu sumažinti diabeto riziką?

Sveika ir subalansuota mityba, kūno svorio kontrolė, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo ir per didelio alkoholio vartojimo vengimas padeda sumažinti riziką.

2. Ar įmanoma užkirsti kelią perėjimui nuo prediabeto prie diabeto?

Taip, svorio mažinimas, sveika mityba ir fizinis aktyvumas gali užkirsti kelią prediabeto virtimui diabetu arba atidėti šį procesą.

3. Kokiais tyrimais diagnozuojamas diabetas?

Diagnozei naudojami tokie laboratoriniai tyrimai kaip gliukozės kiekis kraujyje nevalgius, geriamasis gliukozės toleravimo testas (OGTT), HbA1c.

4. Ar diabetas turi nuolatinį gydymą?

Diabetas yra lėtinė liga. Nors visiškai išgydyti neįmanoma, veiksmingas gydymas leidžia kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje ir užkirsti kelią komplikacijoms.

5. Kokie yra pagrindiniai skirtumai tarp 1 ir 2 tipo diabeto?

1 tipo diabetas dažniausiai prasideda vaikystėje ir organizmas visiškai negamina insulino. 2 tipo diabetas dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje, o ląstelės tampa atsparios insulinui.

6. Ar nemedikamentiniai gydymo metodai veiksmingi gydant diabetą?

Dieta, fizinis aktyvumas ir gyvenimo būdo pokyčiai ypač ankstyvoje 2 tipo diabeto stadijoje yra labai veiksmingi, kai kuriais atvejais gali prireikti ir vaistų.

7. Ar būsimos motinos gali susirgti diabetu?

Taip, nėštumo metu gali išsivystyti gestacinis diabetas, kuris reikalauja stebėsenos ir gydymo dėl motinos ir kūdikio sveikatos.

8. Kokie yra ankstyvieji diabeto komplikacijų požymiai?

Nusilpimas kojose, regėjimo praradimas, inkstų funkcijos sutrikimai ir širdies bei kraujagyslių ligos gali būti komplikacijų požymiai.

9. Kokius maisto produktus turėtų riboti sergantieji diabetu?

Rekomenduojama riboti rafinuotą cukrų, baltų miltų gaminius, keptą ir riebią maistą, alkoholinius gėrimus ir druską.

10. Koks yra fizinio aktyvumo vaidmuo gydant diabetą?

Reguliarus fizinis aktyvumas didina jautrumą insulinui, mažina gliukozės kiekį kraujyje ir padeda kontroliuoti kūno svorį.

11. Kaip pagerinti sergančiųjų diabetu gyvenimo kokybę?

Reguliarūs medicininiai patikrinimai, sveika mityba, streso valdymas ir tinkamas fizinis aktyvumas gali pagerinti gyvenimo kokybę.

12. Kaip dažnai sergantieji diabetu turėtų lankytis pas gydytoją?

Priklausomai nuo individualios situacijos, paprastai rekomenduojama tikrintis kas 3–6 mėnesius. Esant didesnei komplikacijų rizikai, gali prireikti dažnesnės stebėsenos.

Šaltiniai

• Pasaulio sveikatos organizacija (World Health Organization - WHO), Diabetes Mellitus Guidelines

• Tarptautinė diabeto federacija (International Diabetes Federation - IDF), Diabetes Atlas

• Amerikos diabeto asociacija (American Diabetes Association - ADA), Standards of Medical Care in Diabetes

• Centers for Disease Control and Prevention (CDC), Diabetes Publications

• New England Journal of Medicine, Diabetes-Related Research

• European Association for the Study of Diabetes (EASD) Guidelines