Svarbiausia informacija apie juostinę pūslelinę (naktinį deginimą)
Kas yra juostinė pūslelinė?
Juostinė pūslelinė, mediciniškai vadinama herpes zoster, yra infekcinė liga, kurią sukelia Varicella Zoster virusas (VZV) ir dažniausiai pasireiškia skausmingais, pūslėtais odos bėrimais. Šis virusas po vėjaraupių, persirgtų vaikystėje, gali likti neaktyvus jūsų organizme. Po daugelio metų, susilpnėjus imunitetui, virusas gali vėl suaktyvėti ir sukelti juostinę pūslelinę. Bėrimai dažniausiai paveikia tik vieną kūno dalį, dažniausiai krūtinę, nugarą, pilvą, veidą arba sėdmenis. Juostinė pūslelinė gali sukelti stiprų odos skausmą, deginimą ir niežėjimą.
Kokie yra juostinės pūslelinės simptomai?
Juostinės pūslelinės pradžia dažniausiai pasireiškia vienašaliu, stipriu ir deginančiu skausmu. Kiti ligos simptomai yra šie:
Degimo, dilgčiojimo ir niežėjimo pojūtis bėrimo srityje
Odos jautrumas ir tirpimas
Paraudimas, greitai virstantis skysčiu užpildytomis pūslelėmis
Vietinis skausmas ir dūrio pojūtis
Jautrumas šviesai
Aukšta temperatūra ir galvos skausmas
Bendras silpnumas ir nuovargis
Bėrimai atsiranda praėjus 2–3 dienoms po pirmojo skausmo ir jautrumo. Šie bėrimai gali tęstis apie 10–15 dienų. Užsikrėtimo rizika sumažėja, kai bėrimai pasidengia šašais.
Kaip atsiranda juostinė pūslelinė?
Juostinė pūslelinė pasireiškia asmenims, kurie anksčiau sirgo vėjaraupiais. Nes Varicella Zoster virusas po vėjaraupių gali likti neaktyvus nervų šaknyse. Po daugelio metų, susilpnėjus imunitetui, virusas vėl suaktyvėja. Ypač:
60 metų ir vyresniems asmenims
Asmenims su susilpnėjusia imunine sistema (pvz., gydomiems nuo vėžio, po organų transplantacijos, sergantiems ŽIV/AIDS)
Patiriantiems fizinį ar emocinį stresą
tikimybė susirgti yra didesnė. Kiekvienas žmogus gali bent kartą gyvenime susirgti juostine pūsleline, tačiau liga retai kartojasi. Imunodeficitą turintiems asmenims pasikartojimo rizika didesnė.
Juostinės pūslelinės gydymo metodai
Šiuo metu nėra visiškai juostinę pūslelinę pašalinančio gydymo metodo. Tačiau šiuolaikinė medicina siūlo veiksmingus būdus sumažinti ligos poveikį ir užkirsti kelią komplikacijoms. Pagrindiniai gydymo tikslai – palengvinti simptomus ir išvengti nepageidaujamų pasekmių.
Antivirusiniai vaistai, pradėti vartoti per pirmąsias 72 valandas nuo pirmųjų ligos požymių, lėtina viruso dauginimąsi ir gali sutrumpinti gijimo laiką. Todėl, pastebėjus pirmuosius juostinės pūslelinės simptomus, svarbu kuo greičiau kreiptis į dermatologą.
Kai kuriais atvejais skiriami skausmą malšinantys vaistai, vietiniai anestetiniai kremai ar losjonai, taip pat po vonios odą minkštinantys preparatai. Kad žaizdos ant odos neužsikrėstų, rekomenduojama jas valyti antiseptiniais tirpalais, o pūslelių priežiūra turi būti atliekama atsargiai. Jei pacientui aukšta temperatūra, gydymui gali būti pridėti karščiavimą mažinantys vaistai.
Stiprus ir ilgai trunkantis (mėnesius ar retai metus besitęsiantis) nervų skausmas, kurį sukelia juostinė pūslelinė, vadinamas postherpetine neuralgija. Ypač vyresnio amžiaus ir susilpnėjusio imuniteto asmenims gali būti taikomas gydymas antidepresantais, kai kuriais neurologiniais vaistais ar specialiais skausmo pleistrais.
Nėštumo metu susirgus juostine pūsleline, dėl antivirusinių vaistų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju. Ypač imunitetą slopinantį gydymą gaunantiems asmenims gali prireikti gydymo ligoninėje, vaistus leidžiant į veną.
Juostinė pūslelinė be bėrimų: kaip atpažinti simptomus?
Juostinė pūslelinė be bėrimų, vadinama „herpes zoster sine herpete“, yra reta ligos forma. Tokiu atveju, be būdingų pūslelių ir bėrimų, gali pasireikšti stiprus skausmas, deginimas ar dilgčiojimas išilgai nervo. Nors pažeistoje vietoje nėra aiškios pažaidos, lėtinis skausmas ir jautrumas gali neigiamai paveikti paciento gyvenimo kokybę. Šios juostinės pūslelinės formos diagnozei labai svarbus gydytojo įvertinimas, o skausmo valdymui gali būti taikomi tie patys vaistai kaip ir klasikinei ligos formai.
Ką reikia žinoti apie juostinės pūslelinės užkrečiamumą
Juostinė pūslelinė nėra užkrečiama asmenims, kurie jau sirgo vėjaraupiais arba buvo paskiepyti nuo vėjaraupių. Tačiau asmuo, kuris nesirgo vėjaraupiais ar nėra paskiepytas, tiesiogiai kontaktuodamas su juostinės pūslelinės bėrimo skysčiu, gali užsikrėsti vėjaraupiais. Juostinė pūslelinė plinta per tiesioginį kontaktą; todėl asmenims, turintiems aktyvių bėrimų, rekomenduojama uždengti pažeistas vietas ir sumažinti kontakto riziką. Ypač reikia vengti kontakto su jautriomis grupėmis, tokiomis kaip asmenys su susilpnėjusiu imunitetu, nėščiosios ir kūdikiai iki vieno mėnesio amžiaus.
Juostinės pūslelinės prevencija ir vakcinacijos informacija
Veiksmingiausias ir įrodytas būdas apsisaugoti nuo juostinės pūslelinės yra vakcinacija. Visame pasaulyje naudojamos ir FDA patvirtintos juostinės pūslelinės (herpes zoster) vakcinos žymiai sumažina ligos dažnį ir sunkumą. Vakcina rekomenduojama vyresniems nei 50 metų suaugusiesiems, o dėl didesnės rizikos – ypač po 60 metų. Juostinės pūslelinės vakcina skiriasi nuo vėjaraupių (varicella) vakcinos ir paprastai skiriama 1–2 dozėmis.
Po vakcinacijos gali pasireikšti lengvas šalutinis poveikis (skausmas, paraudimas injekcijos vietoje, lengvas galvos skausmas, nuovargis). Šie šalutiniai poveikiai dažniausiai trumpalaikiai; tačiau atsiradus netikėtam simptomui būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Į ką atkreipti dėmesį sergant juostine pūsleline
Laikykite bėrimo vietą sausą ir švarią, venkite kasytis pūslelių.
Bėrimus uždenkite – tai sumažina viruso perdavimo kitiems riziką. Tačiau svarbu, kad uždangalai tiesiogiai neliestų odos.
Antibiotiniai kremai neturėtų būti naudojami ant pūslelių, nes gali sulėtinti gijimą.
Valymui naudokite minkštą rankšluostį ir jo nesidalinkite su kitais.
Rinkitės medvilninius ir patogius drabužius.
Ledo kompresą dėkite ne tiesiogiai, o per audinį.
Venkite artimo kontakto su asmenimis, kurie neturi imuniteto, yra nėščios, naujagimiai ar sunkiai sergantys.
Viešose vietose laikykitės rankų higienos, nesidalinkite drabužiais ir asmeniniais daiktais.
Kol aktyvūs bėrimai neišnyks, rekomenduojama vengti kontaktinių sporto šakų.
Kiek laiko trunka juostinė pūslelinė ir ar ji kartojasi?
Paprastai juostinės pūslelinės infekcija praeina savaime per 2–4 savaites. Pradėjus gydymą, simptomai dažniausiai sumažėja per 2 savaites. Tačiau vyresnio amžiaus ir imunitetą slopinantiems asmenims gijimo laikotarpis gali užsitęsti ir gali išsivystyti postherpetinė neuralgija. Persirgus juostine pūsleline, liga retai pasikartoja, tačiau imunitetą slopinantiems asmenims gali pasireikšti pakartotinai. Jei simptomai užsitęsia ilgiau nei tikėtasi arba skausmo nepavyksta suvaldyti, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Dažniausiai užduodami klausimai
1. Ar juostinė pūslelinė yra užkrečiama?
Juostinė pūslelinė gali būti perduodama tiesioginio kontakto būdu asmeniui, kuris nesirgo vėjaraupiais ir nėra paskiepytas. Sergančiojo bėrimų skystis turi aktyvų virusą, todėl reikia vengti kontakto su bėrimais. Tačiau juostinė pūslelinė tiesiogiai nuo žmogaus žmogui neperduodama; kontaktu perduodami vėjaraupiai.
2. Ar juostinė pūslelinė kartojasi visiems?
Dauguma žmonių juostine pūsleline suserga tik vieną kartą gyvenime. Tačiau asmenims su susilpnėjusia imunine sistema pasikartojimo tikimybė gali būti didesnė.
3. Kaip sužinoti, ar sergu juostine pūsleline?
Pradžioje ryškiausi simptomai yra stiprus lokalus skausmas, deginimas, dilgčiojimas ir po jų atsirandantys vienašaliai bėrimai. Esant šiems nusiskundimams, svarbu kreiptis į dermatologą, kad būtų patvirtinta diagnozė.
4. Kiek trunka juostinės pūslelinės gydymas?
Pradėjus gydymą anksti, simptomai dažniausiai pagerėja per 2 savaites. Bendra ligos trukmė yra 2–4 savaitės.
5. Kokie vaistai vartojami gydant juostinę pūslelinę?
Pagrindinis gydymo pasirinkimas yra antivirusiniai vaistai. Ypač veiksminga pradėti vartoti per pirmąsias 3 dienas. Gali būti naudojami skausmą malšinantys, neuropatinio skausmo vaistai ir kai kuriais atvejais antidepresantai.
6. Ar galima gyventi kartu su sergančiuoju juostine pūsleline?
Taip, tačiau reikia vengti tiesioginio kontakto su bėrimų vieta ir apsaugoti rizikos grupės asmenis (nėščiąsias, kūdikius, asmenis su susilpnėjusiu imunitetu).
7. Ar vakcina visiškai apsaugo nuo juostinės pūslelinės?
Jokia vakcina nesuteikia 100 % apsaugos, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad juostinės pūslelinės vakcinos žymiai sumažina tiek ligos atsiradimo tikimybę, tiek jos sunkumą.
8. Ar lieka randų po juostine pūsleline?
Po bėrimų išgijimo kai kuriems asmenims odoje gali likti spalvos pakitimų arba lengvų randų. Nekasymas ir tinkama žaizdų priežiūra sumažina randų riziką.
9. Kodėl juostinės pūslelinės skausmas trunka ilgai?
Nervų galūnių uždegimas (poherpetinė neuralgija) kai kuriems asmenims gali sukelti ilgai trunkantį ir varginantį skausmą. Tokiu atveju tinkamas skausmo gydymas gali pagerinti gyvenimo kokybę.
10. Ar juostinės pūslelinės vakcina turi šalutinių poveikių?
Po vakcinos dažniausiai pasireiškia lengvi šalutiniai poveikiai (paraudimas, skausmas, lengvas karščiavimas). Šie šalutiniai poveikiai dažniausiai greitai praeina.
11. Ar juostinė pūslelinė pavojinga nėštumo metu?
Nėščioms moterims juostinė pūslelinė pasitaiko retai, tačiau gydymui būtina gydytojo konsultacija. Prieš pradedant gydymą būtina pasitarti su gydytoju.
12. Kaip diagnozuojama juostinė pūslelinė be bėrimų?
Nesant klasikinių bėrimų diagnozė gali būti sudėtinga. Jei jaučiate stiprų, tam tikroje srityje lokalizuotą skausmą, verta kreiptis į dermatologą arba neurologą.
Šaltiniai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), "Herpes Zoster (Juostinė pūslelinė) – Faktų lapai".
Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC), "Juostinė pūslelinė (Herpes Zoster)".
Amerikos dermatologų akademijos asociacija, "Juostinė pūslelinė: diagnostika, gydymas ir prevencija".
Mayo klinika, "Juostinė pūslelinė: simptomai ir priežastys".
Europos vaistų agentūra (EMA), "Juostinės pūslelinės vakcinos".