Panikos priepuolis: simptomai, priežastys ir pagalbos būdai
Kas yra panikos ataka?
Panikos ataka – tai staiga prasidedanti intensyvi baimė, nerimas ir kūno simptomai, galintys neigiamai paveikti žmogaus kasdienį gyvenimą. Atakos metu asmenys dažnai gali jaustis tarsi patirtų širdies smūgį, panikuoja dėl mirties baimės ar minties, kad praras kontrolę. Nors daug žmonių gyvenime bent kartą ar kelis yra patyrę panikos ataką, kai šios atakos tampa reguliarios ir sukelia ryškų nerimą, kalbama apie „panikos sutrikimą“.
Ką reiškia panikos ataka?
Panikos sutrikimas ir panikos atakos yra tarp dažniausiai psichiatrijoje sutinkamų sutrikimų. Panikos sutrikimas pasižymi pasikartojančiomis, netikėtomis ir nenuspėjamomis panikos atakomis. Pagal diagnostinius kriterijus (DSM-5), panikos ataka apibūdinama kaip per kelias minutes stiprėjanti ir piką pasiekianti intensyvios baimės ir nerimo banga.
Panikos atakų metu dažnai kartu pasireiškia šie fiziniai ir emociniai simptomai:
Širdies plakimas arba padažnėjęs širdies ritmas
Kvėpavimo sunkumas, dusulys, greitas kvėpavimas
Skausmas ar spaudimo jausmas krūtinėje
Prakaitavimas, drebulys, šalčio ar karščio pojūtis
Svaigulys, apsvaigimas, silpnumo jausmas
Pilvo skausmas, pykinimas
Nusilpimas, dilgčiojimas
Aplinkos ar savęs svetimumo jausmas (derealizacija, depersonalizacija)
Mirties baimė, kontrolės praradimo ar „išprotėjimo“ pojūtis
Nors panikos atakos tiesiogiai nekelia grėsmės gyvybei, jos gali būti itin nemalonios ir gąsdinančios; gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę. Svarbu atpažinti simptomus ir žinoti, kad juos galima tinkamai valdyti.
Kodėl atsiranda panikos atakos?
Panikos atakų priežastys nėra iki galo aiškios ir dažniausiai atsiranda dėl genetinių, biologinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Genetinis polinkis, šeimos istorija, stiprus stresas, traumos ar nerimo sutrikimai gali padidinti panikos atakų riziką. Taip pat gali turėti įtakos smegenų cheminių medžiagų, tokių kaip serotoninas ir norepinefrinas, disbalansas. Kai kuriems asmenims panikos ataka gali išsivystyti ir be aiškaus sukėlėjo.
Kokie yra panikos atakos simptomai?
Panikos atakos dažniausiai susijusios su pernelyg aktyvuota „kovok arba bėk“ reakcija organizme. Dažniausiai ataka prasideda be jokios aiškios priežasties, per maždaug 10 minučių pasiekia piką ir vėliau palaipsniui silpnėja.
Dažniausiai pranešami simptomai:
Skausmas ir spaudimo jausmas krūtinėje
Rijimo sunkumai
Dusulys/greitas kvėpavimas
Širdies plakimas
Silpnumo jausmas
Karščio bangos/šalčio pojūtis/drebulys
Prakaitavimas
Pykinimas, pilvo skausmas
Nusilpimas, dilgčiojimas
Mirties baimė, atsiskyrimo nuo realybės pojūtis
Panikos sutrikimas dažniausiai prasideda jauno suaugusiojo amžiuje ir šiek tiek dažniau pasitaiko moterims nei vyrams. Atakos gali pasireikšti skirtingai ir įvairaus stiprumo skirtingiems žmonėms. Kai kuriems asmenims po atakos gali išsivystyti stiprus nerimas dėl galimos naujos atakos; tai gali būti panikos sutrikimo užuomina.
Kaip panikos atakos pasireiškia vaikams?
Vaikams panikos atakos gali pasireikšti panašiais kūno simptomais kaip ir suaugusiesiems, tačiau vaikams gali būti sunku išreikšti savo nusiskundimus. Genetinis polinkis, stresiniai gyvenimo įvykiai, padidėjęs nerimas ir kai kurių smegenų sričių funkciniai pokyčiai gali turėti įtakos panikos atakų vystymuisi vaikams. Dažnai po neigiamų patirčių vaikai gali pradėti nerimauti dėl galimų naujų atakų.
Kas yra naktinės panikos atakos?
Panikos atakos gali pasireikšti ne tik dieną, bet ir naktį, gilaus miego fazėse. Naktinių panikos atakų metu gali pasireikšti staigus pabudimas dėl baimės, stiprus nerimas, širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, dusulys ir skrandžio diskomfortas. Šios atakos gali sutrikdyti miego režimą ir neigiamai paveikti gyvenimo kokybę.
Kaip vystosi panikos ataka?
Panikos atakos tiesiogiai negresia gyvybei, tačiau simptomai gali būti panašūs į širdies smūgį ar kvėpavimo takų ligas. Todėl, ypač pirmosios atakos metu, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atmestos kitos medicininės problemos.
Manoma, kad atakų atsiradimui įtakos turi smegenų cheminių medžiagų, tokių kaip „GABA“, serotoninas ir kortizolis, disbalansas. Siekiant tiksliai suprasti atakų mechanizmus, atliekami įvairūs tyrimai.
Kokie yra panikos atakos rizikos veiksniai?
Panikos ataka gali pasireikšti bet kuriam žmogui bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu. Rizikos veiksniai yra šie:
Genetinis polinkis ir šeimos istorija
Moterų lytis
Ankstyvas suaugusiųjų amžius (ypač apie 25 metus)
Stresiniai gyvenimo įvykiai (netektis, skyrybos, vaikystėje patirta prievarta)
Chemikalai (tam tikri vaistai, kofeinas, alkoholis, narkotikų vartojimas)
Psichologinė sandara (vengiantis, histrioninis, obsesinis-kompulsinis ar ribinis asmenybės bruožas)
Aplinkos veiksniai ir asmenybės ypatybės
Kaip panikos ataka veikia gyvenimą?
Nesigydant panikos atakos ilgainiui gali sukelti reikšmingų problemų žmogaus gyvenimo kokybei ir funkcionalumui. Gali atsirasti vengimas socialinių situacijų, nuolatinis medicininės pagalbos ieškojimas, sumažėjęs darbo ar mokymosi našumas, depresija, kiti nerimo sutrikimai ar polinkis vartoti psichoaktyvias medžiagas. Kai kuriems asmenims gali išsivystyti agorafobija – vengimas minios ar uždarų erdvių.
Kiek trunka panikos ataka?
Kiekviena panikos ataka gali trukti skirtingai. Dažniausiai ji būna intensyvi 10–30 minučių, retais atvejais gali užsitęsti iki valandos. Atakų dažnumas ir trukmė priklauso nuo asmens; gali būti tiek retai pasitaikančių, tiek dažnų ir pasikartojančių atakų.
Kaip diagnozuojama panikos ataka?
Panikos ataka gali pasireikšti panašiai kaip įvairūs medicininiai sutrikimai, todėl reikalingas išsamus gydytojo įvertinimas. Elektrokardiograma (EKG), skydliaukės funkcijos tyrimai, bendras kraujo tyrimas ir kvėpavimo funkcijos testai padeda atmesti organines priežastis. Po to vertinama asmens psichosocialinė istorija ir taikomi tokie diagnostiniai kriterijai kaip DSM-5. Ne kiekvienam, patyrusiam panikos ataką, diagnozuojamas panikos sutrikimas, tačiau jei atakos kartojasi, yra nepaaiškinamos ir išlieka nuolatinis nerimas, įtariamas panikos sutrikimas.
Atakų negalima paaiškinti medžiagų ar vaistų vartojimu, organinėmis ligomis ar kitais psichikos sutrikimais. Diagnozę dažniausiai nustato psichikos sveikatos specialistas.
Ką daryti panikos atakos metu?
Atakos metu naudinga pirmiausia susitelkti į nusiraminimą. Giliai ir lėtai kvėpuoti, išbandyti tokias technikas kaip „4-7-8 kvėpavimo pratimas“, pereiti į saugesnę vietą ar paprašyti artimo žmogaus pagalbos gali būti naudinga. Kol ataka praeis, svarbu susitelkti į kvėpavimą ir peržiūrėti neigiamas mintis. Jei atakos kartojasi dažnai, būtina kreiptis į specialistus.
Kaip įveikti panikos ataką?
Panikos atakų valdymui gali padėti šios strategijos:
Giliai ir lėtai kvėpuoti
Naudoti save raminančias frazes (pvz., „Tai laikina“)
Pasitraukti iš triukšmingos ar žmonių pilnos aplinkos į ramią vietą
Gauti artimo draugo ar šeimos nario palaikymą
Reguliariai mankštintis, medituoti ir taikyti atsipalaidavimo technikas
Prireikus kreiptis profesionalios pagalbos į terapeutą ar psichiatrą
Kas padeda panikos atakai?
Yra įvairių būdų nusiraminti: gilūs kvėpavimo pratimai, atsipalaidavimo technikos, jogos praktika, aromaterapija ar raminančios žolelių arbatos kai kuriems asmenims gali būti naudingos. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje veiksmingiausia yra dirbti su specialistu, išmokti tinkamų psichoterapijos metodų ir, jei reikia, gauti medicininę pagalbą.
Šiuolaikiniai požiūriai į panikos atakos gydymą
Panikos atakų gydymas dažniausiai vykdomas taikant psichoterapiją ir (arba) vaistus. Psichoterapijos srityje stipriausi įrodymai priklauso kognityvinei elgesio terapijai (KET). KET padeda asmeniui suprasti panikos atakų metu patiriamų jausmų ir minčių pagrindinius mechanizmus, taip pat ugdyti įveikos strategijas.
Vaistų terapijoje gali būti skiriami antidepresantai ir kartais trumpam laikui – anksiolitikai. Gydytojas pritaikys gydymo planą pagal jūsų besivystančius nusiskundimus. Vaistų veiksmingumas gali pasireikšti po kelių savaičių, o gydymo metu būtina reguliari stebėsena.
Kvėpavimo ir Atsipalaidavimo Pratimų Nauda
Panikos atakos metu kvėpavimas gali tapti paviršutiniškas ir greitas, todėl kvėpavimo pratimai gali padėti atpalaiduoti kūną. Pratimas, kai 4 sekundes giliai įkvepiama, 1 sekundę sulaikomas kvėpavimas ir 4 sekundes lėtai iškvepiama, gali būti naudingas. Taip pat, taikant laipsniško raumenų atpalaidavimo technikas, galima prisidėti prie atakos simptomų valdymo.
Hipnozės ir Fizinių Pratimų Vaidmuo
Kartu su įvairiomis psichoterapijos technikomis kai kuriems asmenims gali padėti hipnoterapija. Be to, reguliarus fizinis aktyvumas (pvz., lengvas pasivaikščiojimas, plaukimas) gali teigiamai paveikti tam tikrą cheminę pusiausvyrą smegenyse ir stabilizuoti nuotaiką.
Pagalba Artimiesiems, Patiriantiems Panikos Atakas
Panikos atakos metu svarbu išlikti ramiai šalia asmens, nenaudoti vertinančios kalbos, bendrauti švelniai ir palaikančiai. Pasibaigus atakai, sutelkite dėmesį į tai, kad asmuo jaustųsi saugus. Jei reikia, kartu atlikite kvėpavimo pratimus ar kitus anksčiau taikytus palaikymo metodus.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
1. Ar panikos ataka ir panikos sutrikimas yra tas pats?
Ne. Panikos ataka – tai staiga prasidedanti baimė ir kūno simptomai; panikos sutrikimas – kai panikos atakos dažnos, pasikartojančios ir reikšmingai trikdo žmogaus gyvenimą.
2. Ar panikos ataka gali būti supainiota su širdies priepuoliu?
Taip. Gali pasireikšti panašūs simptomai, tokie kaip krūtinės skausmas, širdies plakimas ar dusulys. Panikos ataka yra laikina ir visiškai psichologinės kilmės, o širdies priepuolis – viena iš medicininių skubių būklių. Jei simptomai pasireiškia pirmą kartą ar yra stiprūs, būtinai pasitarkite su gydytoju.
3. Ar panikos ataka praeina savaime?
Dauguma panikos atakų laikui bėgant susilpnėja ir greitai savaime baigiasi. Tačiau jei jos kartojasi ar trikdo gyvenimo kokybę, būtina kreiptis profesionalios pagalbos.
4. Kokios situacijos gali sukelti panikos ataką?
Dažniausiai tai intensyvus stresas, trauminiai įvykiai, nemiga, per didelis kofeino ar alkoholio vartojimas. Kartais atakos gali prasidėti ir be aiškios priežasties.
5. Kaip atliekamas gilus kvėpavimo pratimas?
Patogiai įsitaisius, 4 sekundes giliai įkvėpkite pro nosį, 1 sekundę sulaikykite kvėpavimą, tada 4 sekundes lėtai iškvėpkite pro burną. Pakartokite šį ciklą kelis kartus – tai gali padėti atsipalaiduoti.
6. Ar įmanoma visiškai atsikratyti panikos atakų?
Tinkama terapija ir (arba) vaistais galima žymiai sumažinti panikos atakų dažnį ir stiprumą. Svarbu laikytis gydymo ir išmokti valdyti stresą.
7. Ar vaikams gali pasireikšti panikos atakos?
Taip. Kaip ir suaugusiesiems, vaikams taip pat gali pasireikšti panikos atakos. Vaikai dažnai savo nerimą išreiškia kūno simptomais, tokiais kaip pilvo skausmas ar galvos svaigimas.
8. Kada panikos atakos metu reikia kreiptis į ligoninę?
Jei pirmą kartą patiriate tokius ryškius ir stiprius simptomus arba jaučiatės tarsi turėtumėte rimtą medicininę problemą, būtinai kreipkitės į sveikatos priežiūros įstaigą.
9. Ar žolelių arbatos ir aromaterapija naudingi panikos atakoms?
Kai kuriems žmonėms žolelių arbatos (pvz., ramunėlių) ar aromaterapija gali būti atpalaiduojanti; tačiau jos neturėtų pakeisti gydytojo rekomendacijų.
10. Ar vaistų terapija yra būtina?
Nors ne visiems, tačiau dažnų ir stiprių panikos atakų atvejais vaistų terapija gali būti naudinga. Tinkamą gydymo sprendimą reikia priimti kartu su psichikos sveikatos specialistu.
11. Kokios psichoterapijos, be KET, yra veiksmingos?
Pokalbių terapijos, atsipalaidavimo technikos ir kai kuriems asmenims hipnoterapija gali suteikti papildomos naudos.
12. Ar fiziniai pratimai gali padėti išvengti panikos atakų?
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą; tai gali sumažinti panikos atakų riziką.
13. Kaip galiu padėti žmogui, patiriančiam panikos ataką?
Išlikite ramūs, palaikykite asmenį, priminkite, kad situacija laikina. Pasiūlykite pagalbinius pratimus ir likite šalia, kol ataka praeis.
Šaltiniai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) – Psichikos sveikatos temos
Amerikos psichiatrų asociacija (APA) – Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas (DSM-5)
Nacionalinis psichikos sveikatos institutas (NIMH) – Informacija apie panikos sutrikimą
Amerikos nerimo ir depresijos asociacija (ADAA) – Panikos atakų ištekliai
Mayo klinika – Panikos atakos ir panikos sutrikimas
The Lancet Psychiatry; Generalizuotas nerimo sutrikimas ir panikos sutrikimas: naujausi diagnostikos ir valdymo pasiekimai